ZALECKIS Tadas

Plačiau: 

 

Tadas Zaleckis (1911-11-28 Betygala, Kėdainių aps. – 1982-12-23 Kaunas), teisininkas ir ekonomistas, ekonomikos mokslų kandidatas, docentas, VU ir KPI darbuotojas, politinis kalinys.
      1914 m., prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, su tėvais pasitraukė į Rusijos gilumą. Į Lietuvą sugrįžo apie 1920 m. ir apsigyveno Kaune. Čia baigęs „Aušros“ berniukų gimnaziją (1930) įstojo į VDU Teisės fakultetą. Studijavo Teisės ir Ekonomikos skyrių dalykus. Universitetą baigė 1936 m. ir  įgijo ekonomisto ir teisininko kvalifikaciją. 1937–1940 m. Lietuvos banke ėjo įvairias pareigas. Nematydamas perspektyvos 1940 m. sausį iš LB perėjo į Apeliacinių rūmų teismo kandidatus, tikėdamas, kad, įgijęs teisininko stažą, galės kandidatuoti į advokatus. Sovietams okupavus Lietuvą, perėjo į Finansų ministeriją. Jos generalinis sekretorius. Ją perorganizavus į Finansų liaudies komisariatą, jį paskyrė komisaro J. Vaišnoro pavaduotoju, o be to jis ėjo antraeiles  pareigas  –VU dėstė SSRS finansų kursą. 1941 m. gegužę iš komisariato pasitraukė ir Universiteto Ekonomikos fakultete buvo paskirtas  vyresniuoju  dėstytoju,  vėliau – docentu.   Katedroje  dirbo  kartu  su  žymiu  ekonomistu  prof. V. Jurgučiu. Vokiečių okupacijos metais fakulteto vyr. asistentas, aktyviai veikė antinacistiniame pogrindyje. 1944 m. vasarą sugrįžus sovietams iki 1945 m. kovo  mėn. VU  Finansų ir kredito katedros vedėjas-docentas.
     Jis priklausė 1945 m. sausį Universiteto prof. A. Žvirono suburtai keturių asmenų grupei, kuri parengė  kreipimosi projektą. Jame buvo pažymėta, kad Lietuva prie SSRS prijungta jėga ir tauta nepatenkinta sovietine santvarka, kvietė pasyviai priešintis kai kurioms valdžios vykdomoms priemonėms, pavyzdžiui, vadinamajai žemės reformai, neiti tarnauti į sovietinę armiją ir t. t. Vasario pabaigoje sovietinis saugumas visus  keturis  suėmė.  Spalio mėnesį  karo  tribunolas, apkaltinęs tėvynės  išdavimu ir organizacine veikla,  
T. Zaleckį nuteisė dešimt metų lagerio ir penkeriems metams tremties.  Iš pradžių kalėjo Archangelsko srityje, vėliau – Kamyšlage, Kemerovo srityje. 1953 m. jį grąžino į Vilniaus kalėjimą. Iš čia 1954 m. rudenį ištrėmė į Saraną, Karagandos sritį. Čia statė anglių šachtas. 1956 m., paleistas iš tremties, grįžo į Lietuvą.
     Grįžęs iš pradžių dirbo pagal sutartį Valstybinėje politinės ir grožinės literatūros leidykloje. Kitų metų vasario mėnesį  KPI rektorius K. Baršauskas jį įdarbino Institute eiti laboranto pareigas. Nuo 1957 m. liepos mėnesio iki 1962 m. vidurio Lietuvos Hidrotechnikos ir melioracijos mokslinio tyrimo instituto mokslinis sekretorius. Taip pat ėjo antraeiles KPI laboranto pareigas. Nuo tų metų liepos mėn. KPI Mokslinio tiriamojo sektoriaus vyr. inžinierius. Po dvejų metų buvo paskirtas šio sektoriaus Ūkiskaitinių sutarčių skyriaus viršininku. Dirbdamas Institute parašė ir 1967 m. VU Ekonomikos fakulteto Taryboje apgynė ekonomikos mokslų kandidatinę disertaciją. Laimėjus Vilniaus universiteto Kauno vakarinio fakulteto Finansų, kredito ir buhalterinės apskaitos katedros vedėjo konkursą, nuo 1968 m. rugsėjo 12 d. iš KPI buvo atleistas. 1970 m. jam suteiktas mokslinis docento vardas.
     Dirbant Institute už gerą darbą rektorius ne vieną kartą jam išreiškė padėką. Jis buvo inteligentiškas, stropus, plataus akiračio ir kūrybingas. Gerai mokėjo lietuvių, lenkų ir rusų kalbas, silpniau vokiečių, baltarusių ir ukrainiečių kalbas. 1959 m. Politinės ir mokslinės literatūros leidykla išleido apie 20 sp. lankų apimties jo populiarią apybraižą „Visata. Gyvybė. Žmogus“. Vėliau parašė knygą „Retorika“. Valstybinė grožinės literatūros leidykla išleido dvi jo išverstas knygas (1958 ir 1961). Jis parašė ir 1972 m. išleido universiteto studentams vadovėlį „TSRS finansai ir kreditas“. Aktyviai reiškėsi periodinėje spaudoje.
   
Parengė     Albinas Tamašauskas
© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC