ILGŪNAS Vytautas,

Gimimo data: 
1912-09-07

profesorius, fizikos ir matematikos mokslų habilituotas daktaras, Valstybinės premijos laureatas, Teorinės mechanikos (1961-1965), Fizikos (1965-1971) katedrų vedėjas. Mirė 1999-03-06.

Plačiau: 

   Vytautas ILGŪNAS. (1912-09-07 Sankt Peterburgas – 1999-03-06 Kaunas), fizikas ir matematikas, fizikos ir matematikos habilituotas mokslų daktaras, profesorius.
   V. Ilgūnas gimė pedagogo, publicisto, vadovėlių autoriaus Jono Ilgūno šeimoje. 1918 m. jaunasis Vytautas su mama iš Sankt Peterburgo atvyko į Kauną. 1929 m. baigė Kauno „Aušros“ gimnaziją ir įstojo į Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakultetą. 1938 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą (VDU) ir įgijo fiziko ir matematiko kvalifikaciją. 1935–1936 m. Lietuvos karo mokyklos aspirantas. Karo mokyklą baigė atsargos jaunesniojo leitenanto laipsniu. 1939–1940 m. karo meteorologijos sinoptinio skyriaus vedėjas. Sovietų okupantai likviduodami Lietuvos kariuomenę iš aštuonių  aviacijos eskadrilių sudarė vieną ir V. Ilgūną paskyrė  meteorologinės stoties viršininku. Karo metais dirbo VDU Fizikos katedroje asistentu, „Saulės“ gimnazijos mokytoju, „Vilko“ fabrike cecho vedėju.
   1944 m. rudenį  mobilizuotas į sovietinę armiją ir pasiųstas į NKVD filtracinį Padolsko lagerį. 1945 m. degraduotas į eilinius ir perkeltas į specialųjį šturmbatalioną. 1946 m. buvo demobilizuotas ir pradėjo dirbti Kauno Valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto (KVVDU) Fizikos katedroje  asistentu, vėliau vyr. dėstytoju. 1957 m. apsigynė disertaciją, už kurią jam buvo suteiktas fizikos-matematikos mokslų kandidato mokslinis laipsnis. 1959 m. jam buvo patvirtintas docento mokslinis vardas. 1961–1965 m. V. Ilgūnas Kauno politechnikos instituto (KPI) Teorinės mechanikos, o 1965–1971 m. Fizikos katedrų vedėjas. 1972 m. apsigynė fizikos-matematikos mokslų daktaro disertaciją, o 1976 m. jam suteiktas profesoriaus mokslinis vardas. 1993 m. nostrifikuotas habilituoto daktaro mokslinis laipsnis. Nuo 1987 m. Fizikos katedros profesorius konsultantas. Daugelį metų dirbo prof. K. Baršausko probleminės ultragarso laboratorijos moksliniu vadovu.
    V. Ilgūno mokslinio darbo sritis – ultragarsinė interferometrija ir jos taikymas. Spaudoje paskelbė per 90 mokslinių straipsnių, yra monografijos „Ultragarsiniai in- terferometrai“ bendraautoris bei daugelio mokymo priemonių autorius, išvertė keletą fizikos vadovėlių. Vadovavo disertantų darbams, kurių 15 apgynė mokslo kandidatų (daktaro) disertacijas. 1969 m. už darbų ciklą „Magnetiniai skysčių tyrimo interferometrai“  V. Ilgūnui kartu su kitais paskirta Lietuvos valstybinė premija.
     Praeityje V. Ilgūnas buvo žymus sportininkas. 1936–1939 m. Lietuvos rinktinės sudėtyje daugelį kartų žaidė tarpvalstybines ledo ritulio bei futbolo rungtynes, dalyvavo Pasaulio ledo ritulio čempionate.
    Būdamas tolerantiškos dvasios žmogus, jis kritiškai vertino tuometinės instituto vadovybės kai kuriuos sprendimus, dėl ko jų buvo nemėgstamas, dažnai net ir ignoruojamas. Vis dėlto 1976 m. už nuopelnus vystant mokslą ir vaisingą pedagoginį darbą bei aktyvinę visuomeninę veiklą jam buvo suteiktas LSSR nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas.

                                                            Parengė     A. Tamašauskas
          
© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC