VOLEIŠIS Pranas

Plačiau: 

Pranas Voleišis (1893-10-04 Kaunas – 1975-07-25 Kaunas), teisininkas, KPI mokslinis sekretorius, Pirmojo pasaulinio karo, Rusijos pilietinio karo ir Birželio 23 (1941) sukilimo dalyvis.
      Dar jam esant tik septynmečiam berniukui, darbe žuvo (1900) tėvas, todėl 1907 m., baigęs pradinę mokyklą, jis Kauno akcizo valdyboje pradėjo dirbti tarnautoju. Kilus Pirmajam pasauliniam karui, mobilizuojamas į Rusijos kariuomenę. 1916 m., kovojant su vokiečiais prie Baranovičių, buvo apnuodytas dujomis. Vėliau Pietvakarių fronte kovojo su austrų kariuomene. 1917 m., baigus Omsko praporščikų mokyklą, jam suteiktas praporščiko laipsnis. 1918 m. paleistas iš kariuomenės.  Nuo 1919 m. pradžios, tarnaudamas admirolo Kolčako Sibiro armijoje, Uralo kalnuose bei Sibire kovojo su bolševikais ir pateko į jų nelaisvę. 1921 m. iš jos paleistas grįžo į Lietuvą. Čia 1922 m. pradžioje mobilizuojamas į Lietuvos kariuomenę ir paskiriamas pėstininkų pulko jaun. karininku. 1925 m. pakeltas į vyr. Leitenanto pareigas . Kitais metais baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto Bendrąjį skyrių. 1927 m. 4-osios  kuopos vyr. karininkas. 1928 m., tarnaudamas kariuomenėje, eksternu baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją. Patyrusio karų dalyvio-karininko pastangas pagerinti kareivių maitinimą jo tiesioginė vyresnybė 1929 m. įvertino kaip karinės drausmės pažeidimą, už tai pažemino pareigas. Po pusės metų išleido į pėstininkų karininkų atsargą. Tais pačiais metais įstojo į Lietuvos universiteto Teisės fakulteto Teisės skyrių. Studijuodamas nuo 1931 m. dirbo Lietuvos banke. Labai gerai išlaikius visus egzaminus ir labai gerai atlikus diplominį darbą, 1936 m. jam įteiktas Vytauto Didžiojo universiteto baigimo teisininko diplomas. Baigus universitetą buvo perkeltas į Lietuvos banko juridinį skyrių. Neramų 1939 m. rudenį pašauktas į Lietuvos kariuomenės 3-čiajį pėstininkų pulką atlikti karo pratybas. Sovietams okupavus Lietuvą, vėlų rudenį buvo demobilizuotas. Kilus Vokietijos ir SSRS karui, dalyvavo Birželio sukilime Kaune. Vokiečių okupacijos metu dirbo Lietuvos banko Kauno skyriaus juriskonsultu. Sovietams reokupavus Lietuvą, 1945 m. pradžioje mobilizuojamas į sovietinę kariuomenę ir laikinai ėjo  Klaipėdos krašte dislokuotos kuopos vado pavaduotojo pareigas, tačiau koviniuose veiksmuose nedalyvavo. Tų metų pabaigoje demobilizuojamas ir kurį laiką dirbo Valstybinio banko Kauno skyriuje grupės vedėju. 1946 m. laikinai paskirtas Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakulteto asistentu, o kitais metais – prorektoriaus padėjėju mokslo reikalams. Deja, po dviejų mėnesių kaip politiškai nepatikimas asmuo  iš universiteto atleistas. Tik 1952 m. Kauno politechnikos instituto rektorius  K. Baršauskas jį paskyrė Elektrotechnikos fakulteto  Aukštosios matematikos katedros vyr. laborantu. Nuo 1954 m.  instituto mokslinis sekretorius. 1966 m. išleistas į pensiją. Gerai mokėjo lietuvių, rusų ir lenkų kalbas, suprato prancūziškai, vokiškai ir lotyniškai. Kariškio drausmė, teisininko žinios ir patirtis, geras gimtosios ir svetimų kalbų mokėjimas leido labai kvalifikuotai atlikti jam patikėtas pareigas. Kaip tik viena iš jų buvo parengti Rektorato susirašinėjimo raštus su vadovaujančiomis Maskvos ir Vilniaus administracinėmis struktūromis.
      Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), už gerą darbą ne vieną kartą pareikšta rektoriaus padėka.  Palaidotas Romainių kapinėse.
    
Parengė     Albinas Tamašauskas

 

© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC