ŽIDONIS Vilius,

Gimimo data: 
1933-04-26

Tremtinys, profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras (1973), išradėjas, Valstybinės premijos laureatas (1982), Kauno automatizacijos priemonių gamyklos gamybos skyriaus viršininkas (19601961), Kapsuko (dab. Marijampolė) Maisto pramonės automatų gamyklos Specialaus konstravimo biuro (SKB) vyr. inžinierius (19611967), KPI Įpakavimo automatų laboratorijos įkūrėjas ir vadovas (19681975), KPI Klaipėdos fakulteto Mechaninių disciplinų katedros vedėjas (19761991), Mokslinės techninės kūrybos instituto „Studija“ įkūrėjas ir vadovas (19901991), Lietuvos Respublikos materialinių išteklių ministras (19911992), Mokslinės gamybinės įmonės „Slengiai“  mokslinis vadovas (nuo 1993), Lietuvos taikomųjų mokslų akademijos (LTMA) įkūrėjas ir pirmasis prezidentas (2001). Mirė 2018-02-25.

Plačiau: 

 

      Vilius ŽIDONIS (1933-04-26 -- 2018-02-25 Meškalaukis, Biržų apskr.), tremtinys, inžinierius mechanikas, technologijos mokslų habilituotas daktaras, profesorius, išradėjas, politinis ir visuomenės veikėjas.

Gimė pasiturinčio ūkininko Juozo ir mokytojos Apolonijos Židonių šeimoje, iš penkių sūnų buvo vyriausias. Šeima buvo išsilavinusi. Tėvas buvo gabus ir verslus, be tiesioginių ūkio pajamų gerai uždirbdavo iš kitiems ūkininkams savo turima technika atliekamų kūlimo darbų. Mama, Marijampolės mokytojų seminarijos auklėtinė, buvo paskutinio Lietuvos knygnešio Simono Gumbelevičiaus (18381932), už savo nuopelnus tėvynei 1931 m. apdovanoto Vytauto Didžiojo ordino III laipsnio medaliu, jauniausioji duktė.

1938 m. pradėjo mokytis Gustonių kaimo (Biržų apskr.) pradinėje mokykloje. Ją baigęs, mokėsi Biržų, Pasvalio, Joniškėlio gimnazijose, iki 1948 m. baigė šešias gimnazijos klases. 1948 m. gegužės 21 d. su mama ir broliais sovietinių okupantų buvo ištremtas į Buriatiją (tuo metu Buriat-Mongolijos ASSR). Tėvas, tuo metu nebuvęs namie, tremties išvengė. Jam pavyko susijungti su šeima 1952 m. nuvykus į Buriatiją.

19481954 m. V. Židonis dirbo Barun-Tarbagatajaus (Buriatija) miškų pramonės ūkyje, buvo „įvairiadarbis“ – pagalbinis darbininkas, šaltkalvis, kalvis, traktorininkas, traktorių brigados brigadininkas, mechanikas. 19541955 m. mokėsi Verchne-Talcų (Zaigrajevo raj., Buriatija) vidurinėje mokykloje. 1955 m. sukūrė šeimą, vedęs tremtinę Janiną Čeponytę. 1955 m. jam pavyko įstoti į Tomsko elektromechaninį geležinkelio inžinerijos institutą. Po metų buvo priimtas tęsti studijų į Kauno politechnikos institutą (KPI). 1960 m. labai gerai apgynęs diplominį projektą „Mėsos pjaustymo mašinėlės RM peilių galandymo automatas“, įgijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją.

19601961 m. dirbo Kauno automatizavimo priemonių gamyklos gamybos skyriaus viršininku. 1961 m. iš tuomečių teisėtvarkos institucijų gavęs griežtą įspėjimą, jog dėl buvusios tremties neturi teisės gyventi jokiame didžiajame Lietuvos mieste, buvo priverstas persikelti į Kapsuką (dab. Marijampolė). Buvo paskirtas Kapsuko maisto pramonės automatų gamyklos Specialaus konstravimo biuro vyr. inžinieriumi ir dirbo juo iki 1967 m. V. Židonio iniciatyva biuras labai išsiplėtė, jame padaryti pirmieji išradimai. 1967 m. už efektyvių įpakavimo automatų sukūrimą ir teikiamą nuolatinę paramą pradedantiems išradėjams V. Židonis gavo Lietuvos išradėjų salono didįjį prizą „Eureka-67“.

Nuo studijų KPI pradžios pasinėrė į mokslinius tyrimus Studentų mokslinėje draugijoje (SMD), juos tęsė jau dirbdamas gamyboje ir 1962 m. apgynė kandidatinę (dab. daktaro) disertaciją „Plieno mechaninių savybių nustatymas įspaudimo metodu“. 1962 m. pradėjo dirbti KPI Chemijos mašinų katedroje valandiniu dėstytoju, vėliau tapo KPI Kapsuko skyriaus vedėju (antraeilės pareigos). Gavęs pranešimą apie tai, kad jam visi dėl buvusios tremties gyvenamosios vietos suvaržymai panaikinami, perėjo į nuolatinį darbą KPI (KTU) docento pareigose. 1968 m. V. Židonio iniciatyva ir pastangomis KPI įkurta Įpakavimo automatų laboratorija, iki 1975 m. jai vadovavo. Buvo suburtas darnus ir darbštus darbuotojų būrys, susiformavo mokslinė ir išradybos kryptys. Remiantis laboratorijoje atliktais tyrimais, vadovaujant V. Židoniui, apgintos 9 daktaro disertacijos. 1973 m. Odesos M. Lomonosovo maisto pramonės technologijos institute V. Židonis apgynė technikos mokslų daktaro (dab. technologijos mokslų habilituotas daktaras) disertaciją „Maisto produktų pakavimo į plėvelinę tarą automatizuotų mašinų sukūrimo moksliniai pagrindai“. 1977 m. jam suteiktas profesoriaus mokslinis vardas.

19761991 m. buvo KPI (KTU) Klaipėdos vakarinio fakulteto Mechaninių disciplinų katedros vedėjas. Mokėjo savo paskaitomis uždegti studentus, net ir sudėtingas temas skaitė suprantamai, buvo studentų mėgstamas. Subūrė kūrybingą katedros bendradarbių branduolį, išvystė stiprią mokslinę veiklą, kuri realizavosi jo vadovaujamomis 10 daktaro disertacijų, šūsnimi išradimų. Už fasavimo automatų sukūrimą ir įdiegimą į gamybą 1982 m. apdovanotas LSSR Valstybine premija (su kitais). 1990 m. įkūrė Mokslinės techninės kūrybos institutą „Studija“ ir jam vadovavo.

19911992 m. buvo Lietuvos materialinių išteklių ministras. Baigęs darbą Vyriausybėje, sprendė praktines alternatyviosios energetikos problemas. 1993 m. įkūrė mokslinę gamybinę įmonę „Slengiai“, tapo jos moksliniu vadovu ir savininku. Įmonėje 2009 m. sukurta originali šildymo katilo degiklio technologija, kurią taikant, šilumai pagaminti katile galima deginti aplinkai nekenksmingas šiaudų granules, o pelenai tampa ekologiška trąša. V. Židonio iniciatyva 2001 m. įsteigta mokslininkų organizacija „Lietuvos taikomųjų mokslų akademija“. Jis buvo pirmasis jos prezidentas.

Per visą savo kūrybinės veiklos laikotarpį V. Židonis parengė 21 mokslo daktarą ir 70 išradėjų (pats yra 150 išradimų autorius). Parašė apie 150 mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių. Parašė  knygas: „Mašinų kinematinių grandžių periodinio judėjimo dėsniai“ (1981, rusų k.), žinyną „Šiuolaikiniai maisto produktų įpakavimo įrenginiai“ (1978, su bendraautoriais, rusų k.), mokomąją knygą „Mašinų konstravimo klausimai“ (1977), „Maisto pramonės technologiniai įrenginiai“ (1988, su bendraautoriais, rusų k.).

Mirė 2018-02-25.

 

Literatūra:


1.   

Tarybų Lietuvos enciklopedija. T 4 (Simno – Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, p. 671.


2.   

Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko. Biografinė apybraiža apie profesorių Vilių Židonį / sud. Violeta Židonytė. – Kaunas: Kalendorius, 2013, p. 239. 


3.   

Visuotinė Lietuvių enciklopedija. T 25 (Venkataraman – Žvorūnė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2014, p. 749—750.

 

Parengė  Arvydas Vitkauskas

2016 07 08

 

© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC