VARKALYS Jonas

Plačiau: 

Jonas Varkalys gimė 1946-01-10 Zorūbų kaime, Tverų valsčiuje, Plungės rajone, valstiečių šeimoje. Po karo laikai buvo neramūs ir 1949-03-25 visa Varkalių šeima (šeši asmenys) buvo ištremti į Sibirą, į Krasnojarsko kraštą, į Bolšemurtinskij rajoną, Bolšoj Kantat kaimą. Tremtyje išbuvo beveik devynerius metus. Pradinę mokyklą pradėjo lankyti Sibire, kur buvo mokoma rusų kalba. Po Stalino mirties tremtinių gyvenimas kiek palaisvėjo ir 1957 m. jis grįžo į Lietuvą. Ūkis buvo išdraskytas, pastatai nugriauti. Reikėjo kažkur gyventi, valdžia buvo greita vykdyti išvežimo planus, o grįžę tremtiniai jai tik trukdė. Lietuvoje pradėjo lankyti penktą klasę Tverų mokykloje. Buvo sunkumų, nes blogai mokėjo lietuvių kalbos rašybą. Be to, Sibire buvo pradėjęs mokytis vokiečių kalbos, o Tveruose buvo mokoma prancūzų kalbos. Jonas pasakojo: „Pirmąjį pusės puslapio ilgumo diktantą Tverų mokyklos penktoje klasėje parašiau su šešiasdešimt klaidų. Mat, žinojau tik tiek, kad lietuvių rašto kalboje yra vartojamos nosinės ir kad jos dažniausiai būna žodžio gale. Jokių kitokių taisyklių, o juolab lietuvių literatūrinės kalbos, nežinojau. Maniau, kad nosinių trūkumas yra didelė klaida, o jei nosinių per daug – nelabai didelė klaida, o gal ir visai ne klaida. Todėl kiekvieno žodžio gale įraičiau po nosinę...“. Po pusmečio iš lietuvių kalbos raštu Jonas jau gaudavo po tvirtą trejetą. Po trejų metų Tveruose neliko vidurinės mokyklos, todėl mokslą tęsė Laukuvoje. Vidurinio mokslo atestatą gavo 1964 m. su dviem ketvertais – iš lietuvių kalbos raštu ir braižybos. Laukuvos vidurinėje mokykloje dirbo daug gerų mokytojų, todėl mokiniai gaudavo gerus pagrindus ir sėkmingai įstodavo į įvairias aukštąsias mokyklas. 1964 m. Jonas įstojo į KPI Elektrotechnikos fakultetą. Stodamas šiek tiek nerimavo, kad neužkliūtų kaip tremtinys. Autobiografijoje ištrėmimo fakto neminėjo, tik parašė, kad tėvai gyveno ir gyvena Lietuvoje. Stojamuosius egzaminus išlaikė sėkmingai ir buvo priimtas į elektros pavarų ir pramonės įrenginių automatizavimo specialybę. 1969 m. baigė KPI Elektrotechnikos fakultetą, įgydamas inžinieriaus elektromechaniko kvalifikaciją ir buvo paskirtas į KPI Bendrosios elektrotechnikos katedrą laboratorijos vedėju. Katedros vedėjas Stanislovas Masiokas tuo metu buvo išvykęs stažuotėn į Prancūziją, todėl jį į darbą priėmė vedėją pavadavęs Augustinas Mažeikis. 1971–1974 m. mokėsi aspirantūroje (vadovas Povilas Balčiūnas). Beveik tuo pat metu jam teko spręsti gyvenamojo būsto klausimus. Buvo ką tik vedęs, gimė dukra, todėl kartu su uošviu įsigijo nebaigtą statyti mūrinį gyvenamąjį namą Garliavoje ir jį įsirengė. Tai gerokai trukdė mokslams aspirantūroje, bet kito pasirinkimo neturėjo. Kartu su bendraautoriais Jonu Jasinsku ir Rimantu Masiuliu yra dviejų SSRS išradimų autorius. Daugiausia dirbo ūkiskaitinių sutarčių dujinio išlydžio lempų apšvietimo įrenginių tobulinimo ir šviesos srauto reguliavimo srityse. Svarbiausios sutartys buvo su Telšių „Masčiu“, Kauno gatvių apšvietimo tinklais, Lietuvos kino studija, Visasąjunginiu šviesos technikos mokslinio tyrimo institutu Maskvoje ir Leningrado miesto apšvietimo tinklais. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, kurį laiką dirbo medicininės elektronikos srityje, kuriant elektroninius prietaisus stomatologijai. Pedagoginį darbą dirbo būdamas asistentu, vyresniuoju dėstytoju, lektoriumi. Skaitė paskaitas, vedė pratybas, laboratorinius darbus įvairių fakultetų studentams. Daugiausia paskaitas skaitė Cheminės technologijos fakulteto studentams ir keletą metų Statybos ir architektūros fakulteto studentams. Apie dešimt metų paskaitas skaitė prancūzų kalba Tarptautinių studijų centro studentams. Keletą kartų katedros įpareigotas rengė įvairių fakultetų studentus respublikinei elektrotechnikos olimpiadai. Džiaugėsi, kad su šiais studentais buvo įdomu dirbti, nes jie turėjo labai gerų mąstymo ir orientacijos įgūdžių. 1984 m. jam buvo labai svarbi pusės metų stažuotė Maskvos Energetikos instituto Kvalifikacijos kėlimo fakultete. Teko išstudijuoti ir Maskvos Cheminės technologijos institute sukurtus laboratorinių darbų stendus. 1988–1990 m. rūpinosi iš MEI eksperimentinių dirbtuvių parvežti tuos bendrosios elektrotechnikos laboratorinių darbų (elektros grandinių ir elektros mašinų) stendus frontiniam laboratorinių darbų atlikimui šešių neelektrotechniškųjų KPI fakultetų studentams. Prieš persikeliant į studentų miestelį, visiems katedros pedagogams teko apie metus (taip pat ir vasarą) rengti naujus kompiuterinius laboratorinius darbus. Pavasario semestre senosios mokomosios laboratorijos dar veikė KTU I rūmuose, o nuo rudens semestro su naujai parengtais kompiuteriniais laboratoriniais darbais ir ką tik gautais įrenginiais jos jau veikė KTU studentų miestelyje. Kartu su keliais katedros bendradarbiais 1991-01-11 budėjo prie Seimo rūmų, o 1991-01-13, sužinojęs, kad televizija užimta okupantų, su šeima budėjo Juragiuose. Dabar Jonas rūpinasi namų priežiūra Garliavoje ir Tveruose, Žemaitijoje, kur leidžia vasaras su anūkais. Šiek tiek laiko skiria grojimui armonika ir akordeonu, kartais vyksta į gamtą su spiningu žvejoti ešerių ar lydekų. 2011 m.išėjo į pensiją.

Parengė Leonardas Rinkevičius

© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC