VARANAUSKAS Povilas

Gimimo data: 
1941-02-21

1941 m. gimė Povilas Varanauskas, technikos mokslų daktaras, docentas, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signataras, visuomenės veikėjas, ilgametis KTU Vibrotechnikos laboratorijos bendradarbis.

Plačiau: 

      Povilas VARANAUSKAS (1941-02-21 Kalneliškiai, Vaškų valsč., Biržų apskr.), inžinierius mechanikas, technikos mokslų daktaras, docentas, valstybinės premijos laureatas, visuomenės veikėjas, signataras.

        Dar kūdikiu būdamas 1941 m. buvo ištremtas į Tomsko sritį Sibire. 1947 m. su motina pabėgo į Lietuvą, kurį laiką slapstėsi. Pradinius mokslus ėjo Vilemų ir Suvalkėlių pradžios bei Garliavos vidurinėje mokyklose. 1953–1958 m. mokėsi Kauno politechnikume, vėliau įstojo į Kauno politechnikos institutą (KPI). Čia buvo vargais negalais priimtas tik į vakarinį skyrių, nes tuometiniams mandatinės komisijos nariams (A. Jūrelei, N. Milenskiui ir kt.) atrodė, kad buvusiems tremtiniams mokslas aukštojoje mokykloje negalimas. 1964 m. baigė KPI ir įgijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. 1958–1964 m. bestudijuodamas vakariniame KPI skyriuje, dirbo konstruktoriumi Kauno gamykloje Pergalė.
     1965 m. pradėjo dirbti KPI Mašinų mokslo katedroje vyresniojo dėstytojo pareigose, tačiau netrukus buvo pašauktas į sovietinę armiją. 1966 m. grįžo į ankstesnes pareigas KPI. 1967–1970 m. mokėsi KPI aspirantūroje ir kartu dirbo KPI Vibrotechnikos laboratorijoje jaunesniojo mokslinio bendradarbio pareigose. 1970 m. apgynė disertaciją Juostos pratraukimo mechanizmų su laisvomis kilpomis dinamika ir jam buvo suteiktas technikos mokslų kandidato (1993 m. nostrifikuotas daktaro) mokslinis laipsnis. 1970–1977 m. ir 1980–1990 m.  buvo KPI Vibrotechnikos laboratorijos vyresnysis mokslinis bendradarbis, laboratorijų Nr. 5 ir Nr. 10 vedėjas. 1977–1980  m. dirbo Mašinų mokslo katedroje dėstytoju, 1980 m. jam suteiktas docento mokslinis vardas.
     1990–1992 m. P. Varanauskas buvo Lietuvos Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas, Lietuvos valstybės Nepriklausomybės Atstatymo (1990-03-11) akto signataras, 1992–1994 m. – rezistencijos dalyvių teisių komisijos pirmininkas, 1995–2003 m. – profesinio švietimo įstaigos  Žmogaus sauga darbe  mokymo vadovas.
     Pagrindinė jo mokslinės veiklos kryptis – precizinių juostos pratraukimo mechanizmų dinamikos tyrimai. Spaudoje paskelbė apie 100 mokslinių straipsnių, monografiją Precizinių juostos pratraukimo mechanizmų dinamikos eksperimentinių tyrimų metodai ir priemonės  (1982, rusų k., bendraautoriai A. Kurtinaitis ir K. Ragulskis),  monografiją Precizinių juostos pratraukimo mechanizmų dinamika (1984, rusų k., su bendraautoriais), Techninė kūryba stažuojantis ir praktikos metu ( 1979, rusų ir lietuvių k.). Sukūrė apie 400 išradimų, parašė daug mokslo populiarinimo publikacijų, tame tarpe knygą Mokslo riteris, skirtą mokslininkui A. Jasiulioniui atminti (2012, su bendraautoriais), skaitė paskaitas Žinijos“ draugijoje. 1978 m. už darbą Precizinių magnetinės atminties konstrukcijos dinaminių tyrimų ir taikymo klausimai jam  paskirta  LSSR valstybinė premija.
     Dirbdamas su studentais intensyviai vystė jų kūrybinį mąstymą, aktyviai propagavo studentų mokslinį darbą. Jo vadovaujami studentai pasižymėjo studentų  mokslinių darbų konkursuose, laimėdami prizines vietas. 
     Ypač plati P. Varanausko visuomeninė  politinė veikla. Jis – KPI studentų mokslinio darbo tarybos (SMDT) ir visasąjunginės mokslinių techninių žinių draugijos KPI tarybos narys, visasąjunginės išradėjo ir racionalizatorių draugijos respublikinės tarybos jaunimo sekcijos pirmininkas,  Sąjūdžio Kauno ir KPI iniciatyvinių grupių kuratorius, Aukuro klubo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų sąjungos narys,  Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ir jo centro valdybos įkūrėjas ir narys.
     Už artyvią mokslinę ir visuomeninę veiklą P. Varanauskas apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000), Nepriklausomybės atkūrimo atminimo (2010) ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių (2011) medaliais bei LR Prezidento atminimo ženklu (2002), jam suteiktas LSSR nusipelniusio išradėjo vardas (1978).
 
Parengė J. Slavėnas
 
Literatūra:
1.       J. Beinortas ir kt. Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signatarai.Vilnius: Savastis, 2000.
2.       A. Dumčius, A. Kšanavičius. Lietuvos sąjūdis Kaune: lietuvių tauta ir pasaulis.Kaunas: Kauno medicinos universiteto leidykla, 2004.  
© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC