URBELIS Jonušas Adolfas

Plačiau: 

Jonušas Adolfas Urbelis (1927-06-17 Gerdžiogalos dvaras, Šiaulių apskr. – 2015-10-20 Kaunas), matematikas, matematikos mokslų daktaras, katedros vedėjas, ilgametis KPI dėstytojas. Gimė inteligentiškoje Bronės Tallat-Kelpšaitės ir Juozo Urbelių šeimoje. Tėvas 1918 m. Maskvoje baigė komercinės mokyklos 6-ias klases. Grįžęs į Lietuvą buvo pašauktas į kariuomenę. 1925 m., baigus Karo mokyklą, jam suteikė leitenanto laipsnį. Už dalyvavimą 1926 m. gruodžio 16 d. maište mėnesiui buvo sulaikytas ir išleistas į artilerijos karininkų atsargą. Iki sovietinės okupacijos dirbo Kauno, o atgavus Vilnių, ir jo savivaldybėse. Iš bajorų giminės kilusi Jonušo mama gimnaziją baigė Panevėžyje. Prieš sovietų okupaciją jos tėvai (Jonušo seneliai) valdė 150 ha Gerdžiogalos dvarą. 1941 m. birželio 14 d. Jonušas kartu su seneliais buvo suimtas. Visgi Jonušui Vaiguvoje nuo enkavedistų pavyko pasprukti ir jis išvengė tremties į Sibirą. Pradžios mokyklą Jonušas pradėjo lankyti Kaune, vėliau mokėsi Vilniuje. Kilus vokiečių–sovietų karui, Urbelių šeima iš Vilniaus persikėlė į Gerdžiogalą ir Jonušas mokslą tęsė Kelmės gimnazijoje. Antrosios sovietinės okupacijos metu kurį laiką mokėsi Šiauliuose, vėliau – Vilniuje. Čia 1946 m., aplenkęs 7-ąją klasę, baigė Vilniaus 1-ąją (buvusi Vytauto Didžiojo) berniukų gimnaziją. Baigęs gimnaziją įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos–matematikos fakultetą ir studijavo matematiką. Nors socialinę kilmę ir trėmimą jis sėkmingai slėpė, bet fakulteto įtarusis sovietinis aktyvas antrame kurse visgi jam organizavo mandatinę komisiją. Tačiau universiteto rektoriaus ir Matematinės analizės katedros vedėjo prof. Z. Žemaičio pastangomis jam matematikos studijas leido tęsti toliau. Studijuodamas nuo 1947 m. VU FMF Geometrijos katedroje dirbo vyr. laborantu. Jo pareigos buvo tikrinti žemesnių kursų studentų kontrolinius darbus. 1951 m., išlaikęs valstybinius egzaminus ir labai gerai apgynęs diplominį darbą „Iškraipymai prie konforminio vaizdavimo vienalapėmis funkcijomis“, su pagyrimu baigė universitetą. Nors po studijų buvo paskirtas VU FMF asistentu, tačiau prieštaraujant fakulteto partiniam aktyvui šis paskyrimas nebuvo patvirtintas. Rudeniop prof. K. Baršauskas jį priėmė KPI Bendrosios matematikos katedros asistentu. Dirbdamas Institute antraeilėse pareigose matematiką dėstė ir Lietuvos žemės ūkio akademijoje. 1957 m. pakeltas vyr. dėstytoju. 1964 m. priimtas į VU skaičių teorijos specialybės metinę aspirantūrą. Čia parengė disertacinį darbą „Algebrinių skaičių pasiskirstymo klausimai“. 1965 m., VU Taryboje apgynus šį darbą, jam suteiktas fizikos– matematikos mokslų kandidato laipsnį. 1993 m. nostrifikuotas matematikos mokslų daktaru. 1966 m. jis patvirtintas einančiu docento pareigas. 1969 m. Aukštoji atestacinė komisija jam suteikė mokslinį docento vardą. 1968 m. išrinktas Bendrosios matematikos katedros vedėju. Tuomet institute Urbelis buvo pirmasis ir vienintelis matematikas turintis fizikos ir matematikos mokslų kandidato laipsnį. Ši katedra buvo gana skaitlinga. Instituto klestėjimo metais šioje katedroje dirbo apie 30 dėstytojų. Dauguma jų buvo Vilniaus universiteto absolventai. 1944–1966 m. katedrai vadovavo doc. J. Matulionis. Ir vėliau visi šios katedros vedėjai buvo nepartiniai. Todėl nenuostabu, kad ši katedra Institute reiškėsi pilietiškumu. Sovietmečiu joje ilgą laiką apskritai nebuvo dėstytojų SSKP narių, vėliau jų skaičius nesiekė 10 %, kai Instituto vidurkis tuomet buvo virš 30 %. J.Urbelis katedrai vadovavo dvi kadencijas (1968-1978). Jis pasižymėjo reiklumu sau, katedros kolegoms ir studentams. Mokslinio darbo tema – analizinė skaičių teorija ir mašinų gamybos technologinių procesų tobulinimas. Jis parengė per 20 mokslinių bei mokslinių – metodinių darbų, skirtų neakivaizdinio skyriaus studentams. Dalyvavo respublikinėse mokslinėse konferencijose. Jis yra mokymo knygos „Aukštoji matematika: programos, metodiniai nurodymai ir kontroliniai uždaviniai“ autorius, mokymo knygų „Matematinis programavimas: programa, metodiniai nurodymai ir kontroliniai uždaviniai“ (1990) ir „Tikimybių teorija ir matematinis programavimas“ bendraautoris. J. Urbelis stažavosi Lenkijos Liaudies Respublikoje (1974), Aukštųjų technikos mokyklų matematikos katedros vedėjų stažuotėje Maskvoje (1975), Lietuvos MA Matematikos ir Kibernetikos Institute (1979), Baltarusijos universitete (1985) ir Kauno Radijo matavimų technikos mokslinio tyrimų instituto Skaičiavimo centre (1987). Studentams dėstė Aukštąją matematiką, Tikimybių teoriją ir matematinę statistiką bei Matematinį programavimą. Nuo šių dalykų gero įsisavinimo labai priklausė būsimųjų inžinierių kvalifikacija ir kūrybiniai gebėjimai. Jis dėstė aiškiai ir sklandžiai. Neatsitiktinai aštuntame dešimtmetyje jam buvo patikėta per respublikinę televiziją vesti mokomąsias matematikos laidas. Šį jo darbą aukštojo mokslo ministras įvertino apdovanodamas jį Garbės raštu. Laisvalaikiu mėgo darbuotis sode. 1993 m., išdirbęs institute 42 metus, išėjo į pensiją. Būdamas pensijoje „Technikos terminų žodynui“ rašė apžvalginius matematikos straipsnius. Reginos ir Jonušo Urbelių sūnus Arturas baigė KPI Automatikos fakultetą, fizikos mokslų daktaras, dirba JAV. J. Urbelis mirė 2015 metais. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.

Parengė Albinas Tamašauskas

© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC