TRIMONIS Juozas

Plačiau: 

Juozas Trimonis (1912-12-21 Laumėnai, Utenos apskr. – 1979-09-02 Kaunas), fizikas, docentas, fizikos ir matematikos mokslų kandidatas. Gimė 6 ha žemės valdžiusio ūkininko šeimoje. 1922 m. pradėjo lankyti Kaližų pradinę mokyklą. Po dvejų metų įstojo į Molėtų progimnaziją. Joje baigęs 4 klases, toliau mokėsi Ukmergės valstybinėje gimnazijoje. 1932 m., baigęs gimnaziją, įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-gamtos fakulteto Fizikos-chemijos skyrių ir studijavo fiziką. Gerai išlaikęs visus egzaminus ir 1940 m. labai gerai apgynęs diplominį darbą „Linijinių spektrų struktūros bruožai ir gyvojo sidabro rezonanso 2537 A0 linijos skersinis Zemano efektas“, tapo diplomuotu fiziku. Jis buvo paskutinės VDU fizikų laidos atstovas. Tais metais Lietuvos Vyriausybės nutarimu Matematikos-gamtos fakulteto Matematikos ir Fizikos skyriai buvo perkelti į Vilniaus universitetą. Studijuodamas vyresniuose kursuose dirbo Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimosi valdybos Tyrimų laboratorijoje laborantu (1937–1939), Kauno suaugusiųjų gimnazijos moksleivius mokė fizikos, vėliau dirbo Kauno klimatologijos instituto vyr. asistentu (1939–1944), dvejus metus–Geofizikos observatorijoje vyr. specialistu. 1945 m. jis buvo priimtas KVVDU Fizikos katedros asistentu antraeilėms pareigoms. Po metų paskirtas į pirmaeiles, studentams vedė pratybas, laboratorinius darbus, o Darbininkų ir valstiečių parengiamuose kursuose dėstė fiziką (1946–1950). 1949 m. pakeltas vyr. dėstytoju. 1950 m. pabaigoje, likviduojant universitetą, perkeltas į Kauno politechnikos instituto Fizikos katedrą. Kai 1940 m. sovietai likvidavo Ginklavimosi valdybos Tyrimų laboratoriją, į VDU Fizikos katedrą paskyrė Sorbonos universiteto absolventą, gabų fiziką, ginklavimo leitenantą K. Motekaitį. Čia, jau vokiečių okupacijos metu, adjunktas K. Motekaitis pradėjo plonus sluoksnius tirti Rentgeno spinduliais (nacistinėje Vokietijoje vadintais X spinduliais). Deja, 1944 m. vasarą, priartėjus sovietinei armijai, darbus turėjo nutraukti, ir su šeima pasitraukė į Vakarus. 1954 m. Vilniaus universiteto taryba J. Trimoniui už pristatytą darbą pagal minėtą mokslo kryptį, „Plonų padengiančiųjų sluoksnių storio nustatymas X spinduliais“ suteikė fizikos ir matematikos mokslų kandidato laipsnį. 1958 m. Sovietų Sąjungos Aukščiausioji atestacinė komisija jam patvirtino mokslinį docento vardą. J.Trimonis ėjo Elektrotechnikos fakulteto prodekano pareigas (1962–1964), vienerius metus (1964–1965) vadovavo Fizikos katedrai bei būdavo skiriamas kandidatinio minimumo egzaminų komisijos nariu. Dirbdamas katedroje, antraeilėse pareigose dar dirbo Lietuvos žemės ūkio akademijoje (1946), Lietuvos veterinarijos akademijoje (1955–1960), Kauno medicinos mokykloje. Cheminės technologijos fakulteto studentams J.Trimonis skaitė bendrosios fizikos kursą. Dėstė sklandžiai, suprantamai, relaksacijai įterpdavo humoro intarpus, dėl to studentų buvo mėgstamas dėstytojas. Tačiau jo paskaitos neįtiko instituto „aukščiausiam“ sovietizmo ideologui P. Aksamitui, kuris J. Trimonį apkaltino „objektyvistiniu“ dėstymu ir „marksistinės metodologijos nenaudojimu vertinant fizikinius reiškinius bei faktus“. J.Trimonis kvalifikaciją kėlė Maskvos inžinierinės fizikos institute (1972 ir 1977). Pokariu labai trūko lietuviškų fizikos vadovėlių. Jis su bendraautoriais iš rusų kalbos išvertė aukštųjų mokyklų studentams skirtus V . A. Michelsono Fizikos 1-jį tomą (1948) ir N. D. Papaleksio redaguotą „Fizikos kurso“ 2-jį tomą (1951), bei gimnazijų moksleiviams –J. Sokolovo „Fizikos kurso“ 3-ąją dalį (1951). Jis „Fizikos praktikos darbų“ (1958) ir „Optikos laboratorinių darbų“ (1965) bendraautoris. Buvo Lietuvos fizikų draugijos valdybos nariu ir šios draugijos Kauno skyriaus pirmininku. Iki 1940 m. priklausė Lietuvos šaulių sąjungai, sovietmečiu buvo išrinktas Liaudies teismo tarėju. Mėgo su kolegomis bendrauti, žvejoti, žaidė šachmatais, bei, kaip ir daugelis prieškario inteligentų, žaidė preferansą. Už gerą darbą rektorius jam reiškė padėkas ir apdovanojo Instituto Garbės raštu. Albina ir Juozas Trimoniai užaugino sūnų Algimantą Joną ir dukrą Aureliją. Abu vaikai baigė KPI Cheminės technologijos fakultetą. J. Trimonis mirė 1979 m. rugsėjo 2 d., palaidotas Kauno Romainių kapinėse.

Parengė Albinas Tamašauskas.

© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC