TAMUTIS Petras

Plačiau: 

Petras Tamutis (1922-03-25 Vilnius – 1992-04-11 Kaunas), inžinierius elektrikas, docentas, fizikos ir matematikos mokslų kandidatas. Gimė lenkų okupuoto Vilnijos krašto lietuvių mokytojų šeimoje. Nesant lietuviškų pradinių mokyklų, Trakuose lankė lenkišką. Ją baigęs, 1934 m. įstojo į 1915 m. Vilniuje įsteigtą, lietuvišką Vytauto Didžiojo gimnaziją. Baigęs gimnaziją, 1940 m. buvo priimtas į Vytauto Didžiojo universiteto Technologijos fakulteto Elektrotechnikos skyrių. Kilus vokiečių ir sovietų karui, studijas nutraukė ir metus dirbo Vilniaus savivaldybėje. Po to metus tęsė studijas. 1943 m., Lietuvą okupavusiems vokiečiams uždarius universitetą, jis pasitraukė į kaimą. 1944 m., Lietuvą vėl okupavus sovietams, mobilizuotas į sovietinę kariuomenę. Čia sunkiai susirgo ir 1945 m. buvo demobilizuotas. Po demobilizacijos, tęsdamas inžinerines studijas, nuo 1946 m. pabaigos universitete dirbo preparatoriumi. 1948 m. su pagyrimu baigė KVVDU Elektrotechnikos fakultetą, įgydamas diplomuoto inžinieriaus elektriko kvalifikaciją. Po to, vadovaujant prof. K. Baršauskui, fizikos žinias gilino aspirantūroje. P. Tamutis buvo pirmasis aspirantas Universitete (1948). Jis parengė disertacinį darbą „Atmosferos ozono kiekio matavimo fotoskaitikliais klausimu“. Deja, nuo 1951 m. sausio 1 d., likviduojant Universitetą, įkurtam Kauno politechnikos institutui apskritai neleido teikti mokslinius laipsnius, nors 1948 m. KVVD universiteto taryba pagal keturias mokslo kryptis 12 specialybių turėjo teisę teikti mokslų daktaro ir pagal septynias mokslo kryptis 25 specialybėms (tarp jų ir fizikos) – mokslų kandidato laipsnį. Tik praėjus penkeriems metams institutui suteikė teisę pagal penkias inžinerines specialybes priimti ginti kandidatines disertacijas. Tai apskritai stabdė mokslo raidą institute ir Lietuvoje. 1953 m. Vilniaus universiteto taryba Tamučiui suteikė fizikos–matematikos mokslų kandidato (dabar daktaro) laipsnį. Po aspirantūros, 1951 m. priimtas dirbti Fizikos katedros asistentu, 1953 m. pakeltas vyr. dėstytoju, o1957 m. jam pripažintas docento mokslinis vardas. Nemažą laiko tarpą P.Tamutis buvo Fizikos katedros vedėjo prof. K. Baršausko padėjėju. Tada, padedant lab. vedėjui J. Talandžiui ir katedros dirbtuvėse dirbusiems J. Bartusevičiui bei L. Špokevičiui, P.Tamutis modernizavo Elektros bei Optikos mokomųjų laboratorijų įrangą. Jis naujai parengė Optikos laboratorijų darbų aprašus, išplėsdamas jų teorinę dalį ir užduotis. Tačiau didžioji dauguma moksleivių vidurinėse mokyklose, dėl jų skurdumo, fizikos laboratorinių darbų neatlikdavo ir neįgydavo net minimalios praktinės patirties. Tai labai apsunkindavo jų studijas institute, todėl naujuose aprašuose kiekvienam laboratoriniam darbui papunkčiui surašė jo atlikimo veiksmų seką, taip pat išvardijo svarbiausius klausimus, kuriuos reikia mokėti paaiškinti ginant atliktą darbą. Tai buvo didelis palengvinimas tiek studentams, tiek darbų vadovams. Mechanikos fakulteto studentams P.Tamutis daugelį metų dėstė bendrosios fizikos kursą. Paskaitas skaitė glaustai, aiškiai ir metodiškai, todėl studentų buvo gerai vertinamas. Jo mokslinio darbo svarbiausia sritis – plonųjų sluoksnių fizikinių savybių tyrimas. Paskelbė daugiau nei 30 mokslinių straipsnių. Jis mokymo knygų „Optikos laboratoriniai darbai“ (1965), „Geometrinės ir banginės optikos laboratoriniai darbai“ (1980) autorius bei „Kvantinės optikos laboratorinių darbų“ (1986) bendraautoris. Stažavosi Vilniaus moksliniame Elektrografijos institute (1975), Lietuvos MA Puslaidininkių fizikos institute (1979) ir Lietuvos MA Fizikinių-techninių energetikos problemų institute (1984). P. Tamutis buvo ilgametis žurnalo „Lietuvos fizikos rinkinys“ redakcinės kolegijos narys (1961–1986), Lietuvos fizikų draugijos valdybos narys. Jo pilietinė pozicija neįtiko sovietinės ideologijos adeptams, ypač buvusiam instituto komjaunimo sekretoriui O. Didžiuliui. P. Tamutis buvo jo grupės vadovas. Sekretoriaus iniciatyva 1951 m. P. Tamutis buvo apkaltintas lietuviškuoju nacionalizmu ir jam buvo iškelta „personalinė byla“. Tik ryžtingai pasipriešinus prof. K. Baršauskui, jis buvo paliktas katedroje. P.Tamutis buvo principingas, taktiškas, pilietiškai susipratęs, už ką kolegų buvo gerbiamas ir gerai vertinamas. Jį vertino ir instituto vadovybė. Už gerą darbą 1972 m. ir 1982 m. Aukštojo mokslo ministras jį apdovanojo Garbės raštais, daug kartų buvo skatintas ir pagerbtas. Fizikos katedroje išdirbęs 43 metus, 1990 m. išėjo į pensiją. Jo žmona vyr. dėstytoja Felicija Tamutienė buvo ilgametė Radioelektronikos fakulteto darbuotoja. Doc. P. Tamutis mirė 1992 m. balandžio 11 d. Kaune. Palaidotas Romainių kapinėse.

Parengė Albinas Tamašauskas

© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC