SAKALAUSKAS Antanas Gintautas

Plačiau: 

Antanas Gintautas Sakalauskas (1937-06-10 Lauksargiai, Pagėgių apskr. — 2011-07-27 Klaipėda) germanistas, KPI dėstytojas, rezistentas, politinis kalinys. Gimė Klaipėdos krašte, valstiečių Adolfo ir Elzbietos Sakalauskų šeimoje. Joje vaikai buvo auklėjami patriotine dvasia. Nacistinei Vokietijai iš Lietuvos paveržus Klaipėdos kraštą, šeima persikėlė į netoli Kražių esantį Gevilių kaimą. Čia karo metu Antano tėvas ūkininkavo ir dirbo laiškanešiu. Sugrįžę sovietiniai okupantai tėvą suėmė. Apkaltinus veikimu prieš sovietų valdžią, Karo tribunolas jam skyrė dvidešimt metų lagerio, be teisės grįžti į Lietuvą. Kalėjo Vorkutos lageryje, Komijos ASSR. Chruščiovinio atšilimo metu 1956 m. iš lagerio paleido. Deja nepakeliamomis sąlygomis kalintas prarado sveikatą ir, sugrįžęs į Lietuvą, po metų mirė. Suėmus tėvą, vietiniai stribai ir jų parankiniai iš motinos, auginančios 3 mažamečius vaikus, ką galėjo atėmė, o likusį turtą sunaikino. Vaikus priglaudė giminės Medvėgalyje, Kaltinėnuose ir kitur. 1956 m. Antanas baigė Kražių vidurinę mokyklą. Dar būdamas paauglys susipažino ir bendravo su kaimynystėje veikusiais laisvės kovotojais. Pokalbiai su jais istorinėmis ir politinėmis temomis brandino jį kaip būsimą disidentą. Kaip ir daugelis to meto jaunuolių, jis puoselėjo svajones pabėgti į Vakarus ir iš ten pasitarnauti Lietuvos išlaisvinimui. Vienas iš būdų tai padaryti, įsidarbinus jūreiviu, užsienio uoste iš laivo pasitraukti. Tam 1956 m. rudenį Antanas įstojo į Klaipėdoje veikusią uždaro tipo, sukarintą jūreivystės mokyklą. Deja, po Vengrijos sukilimo, nepasitikėdami nacionaliniais kadrais, sovietiniai okupantai mokyklą uždarė. Žlugus šiam projektui, kitais metais Antanas už užsidirbtus pinigus įsigijo baidarę, jūrinį kompasą, kitus jūrinei kelionei reikalingus daiktus ir Kuršių mariose pradėjo intensyvias treniruotes. Gerai išstudijavęs, kur ir kada keičiasi pasieniečių pamainos, liepos 14-osios naktį, iš marių valtį ir daiktus pernešęs į Baltijos jūrą pasileido irkluoti Gotlando salos link. Kitą dieną dėl tiršto rūko lėktuvu ir kateriais patruliuojantys pasieniečiai jo nepastebėjo. Deja, ketvirtą kelionės dieną tarptautiniuose vandenyse sovietų pasieniečių buvo sugautas ir suimtas. 1957 m. pabaigoje LSSR Aukščiausiojo teismo už bandymą pabėgti pažeidus valstybės sieną buvo nuteistas dvejus metus kalėti. Vilniuje KGB kalėjime iškalėjus dalį skirto laiko 1958 m. pavasarį buvo paleistas. 1958 m. rudenį buvo pašauktas į sovietinę kariuomenę ir 3-jų metų tarnybai pasiųstas už Šiaurės poliarinio rato Kolos pusiasalyje esančią Severomorsko laivyno bazę. Čia jis su tuomet tarnavusiu, būsimuoju Kovo 11-osios akto signataru Antanu Raču, kunigu iš Šiaulių Zigmu Grinevičiumi ir keliais kitais lietuviais sudarė slaptą „Lietuvio“ būrelį, kuriame diskutuodavo politinėmis temomis, minėdavo tautines bei religines šventes. Baigęs karo tarnybą, 1961 m. įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos - filologijos fakultetą ir studijavo germanistiką. 1966 m., baigęs universitetą, trejus metus dirbo Kauno 21-os vidurinės mokyklos vokiečių kalbos mokytoju, vėliau perėjo į Kauno 4-tą vidurinę mokyklą (dabar S. Dariaus ir S. Girėno gimnazija). 1971 m. priimtas dirbti KPI Užsienio kalbų katedros asistentu. Dirbdamas Institute, 1971–1972 m. pasinėrė į kraštotyrinę ir rezistencinę veiklą. Kartu su bendraminčiais I. Rudaičiu ir Š.Žukausku rūpinosi politinių kalinių šeimomis, planavo rengti, dauginti ir platinti sovietinio okupanto nusikaltimus demaskuojančią medžiagą. Tam įsigijo dvi rašomąsias mašinėles, dauginimo aparatą „Era“, magnetinės juostos, kaupė istorinę-patriotinę ir antisovietinio turinio literatūrą. 1973 m. pradžioje sovietinis saugumas juos suėmė. Po metus trukusio tardymo „recidyvistą“ (pagal kaltinimą) A. Sakalauską LSSR Aukščiausias teismas nuteisė 5-erius metus kalėti, bausmę atliekant griežto režimo pataisos darbų kolonijoje. Atitinkamai nuteisė ir kitus suimtuosius. A. Sakalauskas kalėjo Mordovijos ASSR griežto režimo lageryje. Čia tuomet kartu kalėjo garsusis rusų disidentas Sergiejus Kovaliovas, Lietuvos pedagogas, filosofas, teologas, buvęs partizanas, rezistentas Petras Paulaitis, ukrainiečių istorikas Kvecko ir kiti. Pažymėtina, kad 1957 m. KGB išaiškintos, minėto P. Paulaičio Kaune sukurtos „Lietuvos laisvės gynėjų sąjungos“, atskiriems veiklos barams vadovavo būtent KPI studentai Vitas Bronislovas Margaitis, Vladislovas Dryžas, Algimantas Kaušakys, Algimantas Talačka, Vitas Zaikauskas ir Kęstutis Jankauskas. A. Sakalauskui iškalėjus pusę jam skirtos bausmės laiko, LSSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumas patenkino jo malonės prašymą ir 1976 m. jis grįžo į Lietuvą.. Grįžęs iš lagerio tuometinėje SDAALR organizacijoje, įsidarbino teorinio ir praktinio vairavimo mokytoju-instruktoriumi. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę baigė ekskursijų vadovo kursus ir ilgus metus su didžiuliu entuziazmu vedė ekskursijas užsienio, daugiausia vokiečių, turistams po Lietuvą, Latviją ir Estiją. Ypač mėgo vesti ekskursijas po Karaliaučiaus kraštą, kurio istoriją buvo gerai išstudijavęs. 2011 m. liepos 27 d., vesdamas ekskursiją vokiečių turistams, staiga mirė Klaipėdoje. 1965 m. Antanas Sakalauskas vedė Juliją Sakalaitę. Ji, Vilniaus universitete baigusi anglų kalbos studijas, nuo 1971 m. KPI Užsienio kalbų katedros asistentė. 1972 m. areštavus Antaną, Julija, auginanti mažametį sūnų, neatlaikiusi instituto partorgo ir rektorato vadovų spaudimo, parašė prašymą iš užimamų pareigų atleisti. Po poros mėnesių nesėkmingų darbo paieškų, visgi jai leido KPI toje pačioje katedroje dirbti vyr. laborante be jokių tiesioginių kontaktų su dieninio skyriaus studentais. Vėliau katedros vedėjos J. Čižinauskienės ir anglų kalbos sekcijos vedėjos D. Mackevičiūtės pastangomis jai buvo leista aspirantus rengti anglų kalbos kandidatinio minimumo egzaminams. 1986 m. buvo grąžinta į asistentės pareigas. Katedroje išdirbusi 41 metus, 2012 m. išėjo į pensiją. Antano ir Julijos Sakalauskų sūnus Žilvinas baigė KPI Mašinų gamybos fakultetą. Vaikystėje jis Lietuvoje buvo žinomas kartingo sportininkas, SSRS sporto meistras, tačiau sovietmečiu politiniais motyvais jo į sovietinę rinktinę nekvietė ir neišleisdavo į užsienyje vykstančias varžybas. Dabar didysis jo pomėgis - automobilių sportas ir šturmano pareigos. Jis automobilių sporto ir ralio daugkartinis Lietuvos čempionas ir tarptautinių varžybų prizininkas. Antanas Gintautas SAKALAUSKAS mirė 2011 m., palaidotas Kaune Petrašiūnų kapinėse.

Parengė Albinas Tamašauskas

Literatūra: Imantas Melianas. Laisvos žuvėdros klyksmo pašauktas. Genocidas ir rezistencija, 2010, Nr.2 (28).

© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC