JODELĖ Pranas

Gimimo data: 
1871-02-13

profesorius, nusipelnęs mokslo veikėjas, vienas pirmųjų Aukštųjų kursų lektorių, Technikos fakulteto dekanas (1922-1927), Kauno universiteto rektorius (1928-1929), Neorganinės technologijos katedros vedėjas. Mirė 1955-12-08.

Plačiau: 

    Pranas JODELĖ. (1871-02-13 Kupriai, Užpalių vls.,Utenos apskr. – 1955-12-08 Kaunas), inžinierius technologas, profesorius.
   1891 m. Lione, Oriolo gub. baigė realinę gimnaziją. Po to baigė kelias aukštąsias mokyklas, tarp jų ir Kijevo politechnikos institutą, kur įgijo inžinieriaus kvalifikaciją ir jame dėstė statybines medžiagas bei jas nagrinėjo. Jau carinės Rusijos laikais jis tapo pirmuoju lietuvių profesoriumi – statybinių medžiagų specialistu. Su jo vardu neatskiriamai susiję pirmieji Lietuvoje silikatų technologijos moksliniai tyrimai ir pirmųjų inžinierių parengimas keramikos ir rišamųjų medžiagų pramonei.  Jį reikia laikyti cemento gamybos Lietuvoje pradininku, nes, įkūręs privačią bendrovę, ir pats parengęs projektą, 1913-1914 m. pastatė nedidelę cemento įmonę prie Valkininkų. Karo metus  praleido carinėje armijoje. Po karo grįžo į Lietuvą ir, 1920 m. įsteigus Aukštuosius kursus, dėstė mineralogiją ir statybinių medžiagų technologiją. 1922 m. susikūrus universitetui,  buvo pirmasis Technikos fakulteto dekanas, Statybos ir statybinių medžiagų technologijos (vėliau pavadintos Statybos) katedros vedėjas. Ir toliau skaitė statybinių medžiagų technologijos kursą, kuris ilgą laiką buvo privalomas visų Technikos fakulteto skyrių studentams. Dar Aukštuosiuose kursuose  įsteigė Statybinių medžiagų laboratoriją, kuriai vadovavo ir universitete. Be to vadovavo petrografijos kabineto ir Neorganinės technologijos laboratorijos veiklai, kuri iš pradžių veikė bendrai su Statybinių medžiagų laboratorija. Parašė pirmąjį lietuvių kalba statybinių medžiagų vadovėlį. Nuo 1927 m. pradėjo skaityti chemikams technologams neorganinės cheminės technologijos kursą, kuriame buvo plačiai nagrinėjama kalkių, cemento, gipso ir stiklo gamyba. 1944-1949 m. P. Jodelė profesoriavo Neorganinės technologijos katedroje, o 1947-1949 m. joje vedėjavo. 1948 m. parengė ir išleido naują statybinių medžiagų vadovėlį. 1949 m. dėl užsitęsusios ligos galutinai atsisveikino su aukštąja mokykla.
    P. Jodelė buvo vienas produktyviausių Technikos fakulteto mokslininkų. Dar dirbdamas Kijevo politechnikos institute, tyrinėjo įvairias statybines medžiagas, daugiausia dėmesio skirdamas portlandcemenčiui, betonui ir drenoms. Profesoriaujant Kaune, jo mokslinių interesų ratas dar labiau išsiplėtė. Nuodugniai tyrinėjo cemento gamybos Lietuvoje galimybes, cemento kietėjimo, plytų, drenų, kanalizacijos vamzdžių gamybos klausimus, daug dirbo tirdamas Lietuvos mineralines žaliavas ir jų panaudojimą rišamųjų medžiagų ir stiklo gamybai. Nors ir būdamas labai apkrautas pedagoginiu ir moksliniu darbu, pasireiškė kaip gabus aukštojo mokslo organizatorius. Tai įrodo jo eitos universitete aukštos administracinės pareigos: Technikos fakulteto dekanas (1922-1927), prorektorius (1927-1928 ir 1932-1940) ir rektorius (1928-1929). Būdamas iš prigimties veiklus žmogus ir krašto patriotas,  daug dėmesio skyrė visuomenės švietimui, rašydamas ne tik į techninės ir mokslinės krypties spaudą, bet ir daugelį kitų laikraščių ir žurnalų: „Mūsų žemė", „Tautos ūkis", „Kosmos", „Švietimo darbas", „Medicina", „Lietuvos aidas", „Studentas" ir kt.
    Už nuopelnus Lietuvos Respublikos Prezidento aktais  P. Jodelė 1928 m. buvo apdovanotas III laipsnio, o 1932 m. – II laipsnio Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinais. 1945 m. jam buvo suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas.

                                                         Parengė

 

© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC