BRAZDŽIŪNAS Povilas,

Gimimo data: 
1897-09-18

profesorius, filosofijos daktaras, akademikas, Lietuvos MA Fizikos, technikos ir matematikos skyriaus akademikas sekretorius (1963-1976), VU Eksperimentinės fizikos (1944-1960), Radiofizikos (1960-1970) ir Elektronikos (1970-1973) katedrų vedėjas, Vilniaus pedagoginio instituto direktorius (1944-1945). Mirė 1986-02-28.

Plačiau: 

    Povilas BRAZDŽIŪNAS (1897-09-18 Žiežmariškis, Biržų aps. – 1986-02-28 Vilnius) fizikas, profesorius, akademikas, radiofizikos bei kvantinės elektronikos Lietuvoje pradininkas.
    1915 m. baigė Panevėžio realinę gimnaziją. Lietuvos kariuomenės savanoris, baigęs Kauno karo aviacijos mokyklą (1919) ir įgijęs leitenanto laipsnį, liko tarnauti aviacijoje. 1920 m. Aukštųjų kursų Matematikos ir fizikos skyriaus klausytojas, nuo 1922 m. studijas tęsė Lietuvos universitete, kurį baigė 1925 m. Jau studijuodamas dirbo  Eksperimentinės fizikos katedroje j. laborantu. 1926 –1928 m. stažavosi Ciuricho universitete. 1930 m. už mokslinį darbą „Apie rezonansinės gyvsidabrio linijos Štarko efektą bei jo eigą magnetiniame lauke” jam buvo suteiktas filpsofijos daktaro mokslinis laipsnis. Jį 1932 m. nostrifikavo Vytauto didžiojo universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto taryba. Apgynus habilitacinį darbą (1933), jam suteiktas privatdocento, o vėliau – docento mokslinis vardas (1936). 1940 m., kartu su dauguma VDU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto darbuotojų perkeltas į Vilniaus universitetą. 1945 m. šio universiteto profesorius, 1945–1960 m. Eksperimentinės fizikos, 1960–1970 m. Radiofizikos, 1970–1973 m. Elektronikos katedrų vedėjas. Be darbo universitete, P. Brazdžiūnas dar ir Pedagoginio instituto direktorius (1944–1945), šio instituto Fizikos ir matematikos fakulteto įkūrėjas ir dekanas (1946–1947). Nuo 1957 m. P. Brazdžiūnas buvo Lietuvos MA Fizikos ir matematikos instituto Radioaktyvaus spinduliavimo sektoriaus organizatorius ir vadovas, 1949 m. Lietuvos MA narys-korespondentas, 1956 m. tikrasis narys, 1963–1976 m. Fizikos, technikos ir matematikos skyriaus akademikas sekretorius, daugelio mokslinių tarybų narys, Terminologijos tarybos narys (nuo 1971).
   P. Brazdžiūno mokslinės veiklos sritis yra labai plati. Jį pagrįstai reikia laikyti eksperimentinės ir puslaidininkių fizikos, kvantinės elektronikos bei radiofizikos pradininku Lietuvoje. Parašė keletą fizikos vadovėlių bei daugelį kitų veikalų: „Klaidų skaičiavimas” (1934), „Termodinamika” (1936), „Naujoji fizika: spinduliavimas ir materija” (1941), „Bendroji fizika” (keturi tomai) (1960, 1961, 1963, 1965) autorius; „Fizikos terminų žodyno” (1979) ir  „Lazerių fizikos terminų žodyno” (1984) redaktorius, „Fizikos istorija Lietuvoje” (1988) bendraautoris. Žurnalo „Lietuvos fizikos rinkinys” vyriausias redaktorius (1961–1986), Lietuvos fizikų draugijos vienas steigėjų ir ilgametis jos pirmininkas (1963–1966,1968–1987)
   Už mokslininko, kultūros ir visuomenės veikėjo darbus  P. Brazdžiūnas apdovanotas respublikine premija (1970), ordinais ir medaliais, garbės raštais ir diplomais. Jis yra vienas pirmųjų Lietuvos mokslininkų. kuriam buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas.

                                                      Parengė A. Tamašauskas

Literatūra:
   E. Makariūnienė. Povilas Brazdžiūnas. – Kaunas: Šviesa, 1990–118 p.
   Juozas Vidmantas Vaitkus. Profesorius Povilas Brazdžiūnas. Šiuolaikinė fizika Lietuvoje. – Kaunas: Šviesa, 1990. – P.278–279.

© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC