PETRULIS Bronius

Gimimo data: 
1913-09-15

profesorius, geologijos ir minerologijos mokslų daktaras, Statybos fakulteto dekanas (1949–1950), ilgametis Vandentiekio ir kanalizacijos bei Santechnikos katedrų vedėjas.

Plačiau: 

   Bronius PETRULIS (1913-09-15 Aukštadvaris, Ramygalos valsč., Panevėžio apskr. – 1992-06-30 Kaunas), inžinierius hidrotechnikas, geologijos-minerologijos mokslų daktaras, profesorius.
   1925–1929 m. mokėsi Ramygalos progimnazijoje. 1931 m. baigė Panevėžio gimnaziją ir tais pačiais metais įstojo į Kėdainių aukštesniąją kultūrtechnikos mokyklą, kurią 1934 m. baigęs įgijo kultūrtechniko kvalifikaciją. Iki 1940 m. dirbo Žemės ūkio ministerijos Melioracijos departamente kultūrtechniku.
   1940 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą Kaune, kurį 1943 m. baigęs įgijo hidrotechnikos-melioracijos inžinieriaus kvalifikaciją. Dar būdamas studentas pradėjo dirbti laborantu universiteto Sanitarinės technikos katedroje, kuriai vadovavo žinomas vandenruošos specialistas ir visuomenės veikėjas prof. S. Kairys. 1943 m. buvo perkeltas į vyr. laboranto pareigas, o 1944 m. – į asistento ir vyr. dėstytojo pareigas. Nuo 1949 m. Miestų santechnikos katedros vyr. dėstytojas. 1949–1950 m. Staybos fakulteto dekanas, 1954–1956 m. Hidrotechnikos fakulteto prodekanas. 1944–1948 m. ėjo antraeiles Kauno Vandentiekio ir kanalizacijos tresto vyriausiojo inžinieriaus pareigas. 1945–1948 m. Melioracijos katedros vedėjas, 1956–1961 m. Vandentiekio ir kanalizacijos katedros vedėjas. 1954 m. apsigynė disertaciją „Kauno miesto hidrogeologinės sąlygos ir jų racionalus panaudojimas” ir jam buvo suteiktas geologijos-mineralogijos mokslų kandidato (daktaro) mokslinis laipsnis. 1958 m. B. Petruliui suteikiami docento, o 1984 m. – profesoriaus moksliniai vardai. 1961-1984 m. jis dirbo Vandentiekio ir kanalizacijos katedros docentu, iki išėjimo į pensiją 1992 m. – profesoriumi.
   Per ilgus savo nepertraukiamo pedagoginio darbo metus (1944-1990) B. Petrulis sąžiningai ir rūpestingai perteikė žinias studentams, vadovavo jų praktiniams ir laboratoriniams darbams, kursiniams ir diplominiams darbams. Taip pat paliko nemažą indėlį katedros veikloje: koregavo mokymo planus, derino dalykų programų turinį, rengė laboratorijoms vandentiekio įrenginių modelius ir schemas, rūpinosi santechnikos kabineto turtinimu, vadovavo katedros personalo disertacijų rengimui. Penki jo vadovaujami disertantai apgynė mokslų daktaro disertacijas.
   Didžiausią savo gyvenimo dalį profesorius skyrė mokslinei ir metodinei veiklai. Atliko per 90 mokslinio tyrimo darbų, paskelbė spaudoje keliasdešimt mokslinių straipsnių, parengė 7 mokymo metodines priemones. Su bendraautoriais parengė ir išleido tris vadovėlis. Vienas iš šių vadovėlių „Vandentiekis” iki šiol naudojamas kaip pagridinė ir lietuvių kalba vienintelė šios srities mokymo knyga Lietuvos aukšrosiose mokyklose. B. Petrulį pagrįstai galima laikyti vandenruošos inžinierių tėvu.
   Už gerą ir sąžiningą darbą 1963 m. jam buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio geologo garbės vardas. Jis buvo apdovanotas Darbo raudonosios vėliavos ordinu.

                                              Parengė: V. Keras, J. Slavėnas

© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC