PETRUŠKEVIČIUS Juozas Vladas

Plačiau: 

 Juozas Vladas Petruškevičius gimė 1923 m. spalio mėn. 22 d. Kaune. 1942 m. baigė Kauno Aukštesniąją technikos mokyklą ir įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą. Studijuodamas dalyvavo rezistencinėje veikloje, už ką 1945 m. buvo suimtas ir įkalintas Vorkutos lageryje. 1951 m. buvo paleistas ir grįžo prie savo tikslo – baigti studijas. Pirmiausia reikėjo įveikti didžiulę kliūtį – iš naujo ruoštis ir laikyti brandos atestato egzaminus. Juos išlaikęs ir rektoriaus prof. K.Baršausko pagalbos dėka 1954 m. jam pavyko grįžti į KPI Elektrotechnikos fakulteto trečiąjį kursą. 1952 m. drauge su Gerardu Binkiu (rašytojo Kazio Binkio sūnumi) sutaisė KPI Centrinių rūmų liftą. 1953 m. drauge su Bendrosios elektrotechnikos katedros (BEK) darbuotojais KPI pirmosiuose rūmuose iškasė pusrūsį, kuriame buvo įrengtos Elektrotechnikos ir Aukštųjų įtampų laboratorijos. Dar studijuodamas, jis pradėjo dirbti BEK laborantu ir buvo atsakingas už Aukštųjų įtampų laboratorijos funkcionavimą ir aptarnavimą. 1957 m. baigęs KPI ir įgijęs inžinieriaus – elektrotechniko diplomą, J.Petruškevičius tęsė darbą toje pat katedroje jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigose. Susikūrus Teorinės elektrotechnikos katedrai, 1966 m. perėjo į ją. Čia dirbo mokslo darbuotoju, o vėliau vyresniuoju mokslo darbuotoju iki išeinant į pensiją 1997 m. J.Petruškevičius daug prisidėjo kuriant ir organizuojant Elektromagnetinių laukų žinybinę laboratoriją ir kurį laiką jai vadovavo. J.Petruškevičius paliko ryškų pėdsaką, kurdamas įvairius elektrostatinio lauko matuoklius. Jo sukurtas elektrometras buvo SSRS Liaudies ūkio pasiekimų parodoje įvertintas medaliu. Jis ir dabar nenusileidžia geriausiems tokio pobūdžio matuokliams pasaulyje. Juozas daug prisidėjo kurdamas ir konstruodamas įvairius elektrinės žūklės aparatus ir elektrografinę techniką. Buvo daugelio ūkiskaitinių sutarčių vadovas arba atsakingas vykdytojas. Daug metų vadovavo žinybinei Elektromagnetinių laukų laboratorijai ir savo pasiektus laimėjimus nuolat skelbė įvairiuose mokslo leidiniuose ir konferencijose. Lietuvos SSR Aukščiausiasis teismas J.Petruškevičių reabilitavo 1990-01-26 ir už tremties laiką nuo 1945-12-26 iki 1951-08-11 jo naudai priteisė pensiją iš valstybės biudžeto lėšų. J. Petruškevičius buvo labai kruopštus ir nepaprastai reiklus sau. Visus darbus stengėsi daryti kokybiškai ir iki galo, tuo būdamas puikiu pavyzdžiu savo kolegoms. Labai maloniai, nuoširdžiai ir noriai dalijosi savo turtinga gyvenimo ir profesine patirtimi. Dėmesingai išklausydavo, ypač jaunųjų bendradarbių, idėjas, pamąstymus, sprendimus, ir geranoriškai juos pakritikuodavo, taktiškai pasakydavo savo nuomonę ir patardavo. Pavyzdžiui, laborantas, vėliau tapęs diplomuotu inžinieriumi, Aleksandras Duchavičius, aistringas trumpabangininkas radistas, su pasigėrėjimu prisimena labai vertingas konsultacijas, kurias gavo iš Juozo apie radijo siųstuvus, ir stebėjosi, iš kur jis, Juozas, turėjo tokių žinių bei patirties. Atsakymą, kaip prielaidą galima susidaryti iš informacijos, pateiktos Mindaugo Bloznelio knygoje „Lietuvių frontas“, kad VDU Technologijos fakulteto Elektrotechnikos skyriuje karo metais veikė Lietuvių Fronto sąjungos skyrius, kuriam vadovavo doc. J.Stanaitis. Skyriui priklausė ir studentai, kurie LF užsakymu gamino trumpųjų bangų siųstuvus ir imtuvus. Didelė tikimybė, kad tarp studentų – LF narių buvo ir Juozas. (LF buvo ypatingai slapta organizacija, kuri draudė bet kokius rašytinius dokumentus apie savo veiklą). Užsakymas buvo atliktas labai kokybiškai ir tenkino LF poreikį. Pvz., iš siųstuvo pašalinus vieną – kitą detalę, neįrodysi, kad tai siųstuvas. J.Petruškevičius neturėjo jokio mokslinio laipsnio. Jis sąmoningai to nesiekė, nenorėdamas keliaklupščiauti okupacinei valdžiai . Tačiau moksline kvalifikacija viršijo kai kurių mokslo daktarų lygį. Jis buvo tikras savo šalies patriotas, eruditas, lietuvių kalbos ir lietuvybės, lietuviškų tradicijų puoselėtojas, giliai tikintis ir šiltas žmogus, labai mylėjo ir rūpinosi savo šeima, namais. Užaugino tris atžalas: Nomedą, Darių ir Ugnių. Sovietiniais laikais ką nors įsigyti, kuo nors apsirūpinti buvo sunku. Reikėjo gauti taloną (leidimą). L.Rinkevičius, buvęs KPI darbuotojų profsąjungos pirmininkas ir katedros dėstytojas, prisimena, kaip Juozas rūpinosi savo namo remontu. Reikėjo lentų. Tad labai įstrigo atmintin Juozo švytintis iš džiaugsmo veidas, kai gavo taloną nusipirkti dviems kub. metrams lentų. Juozas Petruškevičius buvo ilgametis Aušros gimnazijos tėvų komiteto pirmininkas. Labai mėgo Lietuvos karių ir liaudies dainas. Iš savo tėvelio agronomo Kazimiero paveldėjo meilę sodininkystei. Maloniai vaišindavo bendradarbius ypatingai puikaus skonio kriaušėmis. Pablogėjus sveikatai, universitete išdirbus 44 metus, 1997 m. išėjo į pensiją. Mirė 2004 m. sausio 10 d. Bendraminčiai jį pagerbė, uždėdami ant jo karsto Trispalvę. Palaidotas Panemunės kapinėse Kaune.

Parengė Leonardas Rinkevičius

© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC