PETRUŠKEVIČIUS Juozas Vladas

Plačiau: 

 

Juozas Vladas Petruškevičius (1923-10-22 Kaunas – 2004-01-09 Kaunas), inžinierius, ilgametis KPI (KTU) darbuotojas, Birželio 23 sukilimo dalyvis, politinis kalinys.
    Gimė Kaune tarnautojų – inteligentų šeimoje. 1938 m., baigęs Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijos keturias klases, įstojo į Kauno aukštesniąją technikos mokyklą. Besimokydamas dirbo Kauno radijo stotyje. Čia jam dirbant, 1940 m. sovietai okupavo Lietuvą. 1941 m. birželio 23 d. prasidėjus sukilimui, jis su kitais sukilėliais nuo okupantų gynė Kauno radijo stotį. 1943 m. baigė KATM ir įgijo elektrinių ryšių techniko kvalifikaciją. Tais pačiais metais, kaip KATM absolventas, buvo priimtas į VDU Technologijos fakulteto Elektrotechnikos skyriaus antrąjį kursą. Kiek vėliau universitete įsidarbino vyr. laborantu. Sugrįžus sovietiniam okupantui įsitraukė į pasipriešinimo judėjimą. Studijas nutraukė 1945 m. jį areštavęs sovietinis saugumas. 1946 m. karo tribunolas nuteisė 10 metų kalėti ir penkeriems metams apribojo teises. Kalėjo Vorkutos lageryje. Atsižvelgiant į lageryje darbo užduočių normų viršijimą, 1951 m. iš lagerio buvo išleistas prieš laiką, bet be teisės gyventi Kaune. Grįžęs į Lietuvą iš pradžių įsidarbino Marijampolės cukraus fabrike elektromonteriu, vėliau – Marijampolės pramoninio kombinato radijo dirbtuvių vedėju. Tik 1953 m. kovo 27 d. postalininė amnestija leido jam sugrįžti į gimtuosius namus Kaune.
    Labai teigiamai jį rekomendavus KPI Bendrosios elektrotechnikos katedros vedėjui J. Zdaniui (buvusiam jo dėstytojui Technikos mokykloje), nuo 1953 m. rugsėjo 1 d. prof. K. Baršauskas Institute jį įdarbino laborantu, o po mėnesio – Elektros stočių katedros vyr. laborantu ir sudarė sąlygas KPI Vakariniame fakultete tęsti studijas. Institutą baigė 1957 m. ir įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją. 1958 metais buvo paskirtas KPI Mokslinio tiriamojo sektoriaus jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu. Rektorius K. Baršauskas diplomuotam inžinieriui J. V. Petruškevičiui leido papildomai dirbti dėstytoju už valandinį atlyginimą. Už tai Instituto partorgas A. Jūrelė kaltino rektorių, kad jis, „užuot atleidęs politiškai netinkamą darbuotoją, leidžia jam ideologiškai gadinti studentus“.  Jis ragino rasti būdą, kaip nuo šių „mums svetimos ideologijos žmonių“ greičiau atsikratyti.  Nepaisant to, 1959 m. J. V. Petruškevičius buvo paskirtas mokslinio tiriamojo sektoriaus vyr. inžinieriumi. Nuo 1966 m. perėjo dirbti į Teorinės elektrotechnikos katedrą. Joje dirbo iki išėjo į pensiją. 1971 m. paskirtas Žinybinės laboratorijos vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. Jis dar 1953 m. daug prisidėjo Institute įrengiant Aukštųjų įtampų laboratoriją ir buvo atsakingas už jos veikimą. Vėliau kartu su kitais organizavo žinybinę Elektromagnetinių laukų laboratoriją ir kurį laiką jai vadovavo. Jis kūrė elektrostatinio lauko matuoklius. Jo sukurtas elektrometras buvo apdovanotas Sąjunginėje liaudies ūkio pasiekimų parodoje. Su kitais kūrė ir konstravo elektrožūklės aparatus ir elektrofotografinę techniką, tarp jų elektrografinių plokštelių lauko matavimams originalų jutiklį. Kūrybingai dirbdamas moksliniu bendradarbiu daug prisidėjo prie ūkiskaitinių sutarčių vykdymo. Jis buvo 38 sutarčių vadovas arba atsakingas vykdytojas. Buvo darbštus, drausmingas, kūrybingas, iniciatyvus darbuotojas, reiklus sau ir dėmesingas kitiems, ypač jaunesniems. Jam rūpėjo taisyklinga kalbėsena gimtąja kalba. Už gerą darbą Instituto vadovai reiškė jam padėkas, apdovanojo piniginėmis premijomis ir Instituto garbės raštu. Visgi iš komunistų partinio aktyvo jis patyrė daug nuoskaudos ir tarnybinės karjeros trikdžių. Universitete išdirbus 44 metus, pablogėjus sveikatai, 1997 m. išėjo į pensiją. Mirė 2004 m., palaidotas Panemunės kapinėse Kaune.
Parengė     Albinas Tamašauskas
 
© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC