PARAGIS Edvardas

Plačiau: 

 

Edvardas Paragis (1921-03 -27  Kaunas   1985-01-29 Kaunas), technikas, KPI darbuotojas,  Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos dalyvis, politinis kalinys.

      Baigęs pradinę mokyklą, 1935 m. Kaune spaustuvėje įsidarbino mašinistu. Vėliau Kauno geležinkelių dirbtuvėse dirbo šaltkalviu-frezuotoju (1937–1943). Dirbdamas mokėsi suaugusiųjų gimnazijoje. Ją baigęs įstojo į Kauno aukštesniąją technikos mokyklą. Deja, darbą ir tolesnes studijas sutrikdė okupacija ir Antrasis pasaulinis karas. Ir tik kur kas vėliau, jau dirbdamas KPI, 1964 m. baigė Kauno technologijos  technikumą. Vokiečių okupacijos metais Paragių šeima aktyviai dalyvavo dar 1940 m. įkurtos Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos veikloje. Nuo 1942 m. pabaigos iki 1943 m. vidurio  jų name Tvirtovės alėjoje buvo spausdinamas „Laisvės kovotojas“ –šios sąjungos Kaune pagrindinis leidinys. Vienas šio leidinio bendradarbių ir leidėjų buvo spaustuvininko patirtį turėjęs E. Paragis. 1943 m. liepos mėn. gestapininkai spaustuvę likvidavo, suėmė jo tėvą ir vieną brolį. Iškilus gestapo persekiojimo pavojui, Edvardas išvyko iš Kauno ir kartu nutraukė mokslus (buvo baigęs tris KATM kursus). 1944 m. vasarą sugrįžus sovietiniam okupantui, jis įsidarbino prof. K. Baršausko vadovaujamoje KVVDU Fizikos katedroje mechaniku. Deja,  tų metų lapkričio pabaigoje sovietinis saugumas jį suėmė ir išsiuntė į Kalinino filtracijos  lagerį. Čia kalint, 1946 m. karo tribunolas pagal RFSR BK 58 straipsnio  10 punktą jam paskyrė aštuonerius metus lagerio ir penkerius metus tremties. Visus aštuonerius metus iškalėjęs,  1952 m. pabaigoje paleistas grįžo į Lietuvą be teisės gyventi ir dirbti Kaune. Nukreipė gyventi Palemone, kuris tuomet Kauno miestui dar nepriklausė.     

     Sugrįžus iš lagerio prof. K. Baršauskas jam padėjo įsidarbinti Kauno statybos-montavimo kontoroje, kartu pagal sovietines vidaus rėžimo taisykles jis įgijo teisę gyventi Kaune. Po dvejų metų jis Kauno turbinų „Pergalės“ fabriko frezuotojas (1954–1955).  1955 m., tarpininkaujant KPI Cheminės technologijos fakulteto dekanui J. Venskevičiui ir šio fakulteto Silikatų technologijos katedros vedėjui V. Sližiui,  prof. K. Baršauskas jį paskyrė šios katedros vyr. preparatoriumi. 1956 m. pakėlė į vyr. Laboranto pareigas, vėliau – į mokymo meistro pareigas. Į jo įdarbinimą institute ir pareigų pakėlimą labai neigiamai reagavo K. Lengvino vadovaujamas KPI partinis biuras. Jis įpareigojo instituto vadovybę per tris savaites iš naujo apsvarstyti  nutarime išvardyto ir kito personalo (tarp jų  E. Paragio) „mokslines, pedagogines ir politines kvalifikacijas“. „Tinkamos“ politinės kvalifikacijos partinis biuras ypač daug reikalavo iš dėstytojų ir su studentais dirbančio pagalbinio personalo. XX amž.  6-ojo ir 7-ojo dešimtmečių sandūroje Institute kūrėsi  Probleminės ir Žinybinės mokslinės laboratorijos. Jų darbuotojai turėjo daug mažiau kontaktų su studentais, todėl kai kurį „ideologiškai netinkamą personalą“ pervesdavo į šias laboratorijas. 1961 m. E. Paragis atitinkamai iš katedros buvo perkeltas į Statybinių medžiagų probleminę laboratoriją, o 1964 m. pradžioje išėjo iš KPI ir įsidarbino  Architektūros  ir statybos institute. Mirė 1985 m. nesulaukęs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo,  kuriam jis atidavė tiek jėgų ir sveikatos.

     Bendradarbiai, katedros vedėjas, dekanas ir rektorius, priešingai nei partinis aktyvas, jo darbą ir veiklą vertino labai gerai. Jų nuomone, jis buvo žingeidus, aktyvus, sumanus, iniciatyvus, darbštus ir kvalifikuotas darbuotojas. Jis domėjosi ne tik mechanika, bet ir kosmoso problemomis, apie planetų susidarymą rašė ir spausdino straipsnius mokslo populiariuose žurnaluose. Už gerą darbą rektorius ne vieną kartą jam išreiškė padėką.

 Parengė          Albinas Tamašauskas

© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC