NARUŠEVIČIENĖ Bronislava

Plačiau: 

      Bronislava Naruševičienė (1932-03-03 Užpaliai, Utenos apskr.—1997-07-01 Kaunas), fizikė, ilgametė KPI dėstytoja.

     Gimė valstiečių šeimoje. 1938 m. pradėjo lankyti Užpalių pradinę mokyklą, toliau mokėsi Užpalių gimnazijoje. 1950 m. baigė jau sovietų reformuotą Užpalių vidurinę mokyklą. Ją baigusi, įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos- matematikos fakultetą ir studijavo fiziką. Ji buvo labai žingeidi studentė, aktyviai įsijungė į studentų mokslinę veiklą. Studijuodama dirbo fizikos mokomosiose laboratorijose. Specializavosi optikos srityje. 1955 m., sėkmingai apgynus diplominį darbą „Spektrinės linijos intensyvumo priklausomybė nuo išlydžio parametrų“ ir išlaikius valstybinius egzaminus, jai buvo suteikta diplomuoto fiziko ir mokytojo kvalifikacija. Ji iš prigimties buvo pedagogė ir visą tolesnę veiklą skyrė jaunosios kartos švietimui ir ugdymui.

     Baigus universitetą, buvo paskirta į Kauno vidurinę mokyklą mokytoja. Nuo 1956 m. ji papildomai dirbo KPI Fizikos katedros mokomosiose laboratorijose. 1959–1962 m. dirbo  Kauno medicinos instituto moksline bendradarbe ir šio instituto Fizikos katedros vyr. dėstytoja. 1962 m., persikėlusi į Vilnių, dirbo KPI Vilniaus filialo Fizikos katedroje. Jį perorganizavus į Vilniaus inžinerinį statybos institutą,  darbą tęsė iki 1970 m. Grįžusi į Kauną buvo priimta KPI Parengiamojo skyriaus fizikos dėstytoja, o nuo 1971 m. –vyr. dėstytoja. Čia visus savo gebėjimus. B. Naruševičienė atidavė jaunimo rengimui studijoms aukštojoje mokykloje. Labai intensyviai dirbo mokslinį-metodinį darbą. Tyrė Parengiamojo skyriaus klausytojų mokymosi pažangumo dinamiką ir klausytojų nubyrėjimo priežastis. Taikė jiems diferencijuotą mokymą ir tyrė jo įtaką pažangumui. Sudarė  Parengiamojo skyriaus (PS)  klausytojams aktyvinančių mokymosi priemonių kompleksą. Parengė PS klausytojams pritaikytus fizikos laboratorinius darbus. Ji 25-ių mokslinių-metodinių darbų autorė arba bendraautorė. Tais klausimais darė pranešimus sąjunginėse, regioninėse bei respublikinėse mokslinėse-metodinėse konferencijose. Ji PS klausytojams skirtų mokymo knygų „Fizikos laboratoriniai darbai“ (1973) ir „Fizikos uždavinynas“ (1974) bendraautorė. Sudarė knygą „Eimutis Naruševičius: Gyvenimas ir veikla“ (1990) ir kartu su I. Marchertiene parengė knygą „Antanas Puodžiukynas. Gyvenimas ir veikla“ (1995). Buvo aktyvi pedagoginės visuomenės narė: Lietuvos aukštųjų mokyklų Parengiamųjų skyrių fizikos dėstymo metodikos Tarybos pirmininkė, KPI pedagogų draugijos tarybos narė, KPI PS metodinės tarybos narė. Stažavosi VU Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedroje (1975) bei Pedagogikos mokslinio tyrimo institute (1977). Kvalifikaciją kėlė Baltarusijos valstybiniame universitete (1981).

     B. Naruševičienė  buvo meniškos prigimties, aktyvi kraštotyrininkė, domėjosi baltų papročiais ir juos propagavo, organizuodavo ekskursijas. Už profesionalumą ir toleranciją ją gerbė klausytojai, bendradarbiai, o Instituto vadovybė apdovanojo Garbės raštais. 1987 m. išėjusi į pensiją dar kelerius  metus dirbo katedroje. Bronislava ir Eimutis Naruševičiai užaugino dukrą Neringą. Ji Vilniaus dailės akademijoje įgijo grafikės specialybę.

     B. Naruševičienė mirė 1997 m. liepos 1 d. Kaune. Palaidota Karmėlavos kapinėse.

 

 Parengė  Albinas Tamašauskas

© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC