MACAS Arvydas Albinas

Plačiau: 

Arvydas Albinas Macas (1940-02-12 Kaunas–2009-04-10 Kaunas) – radijo inžinierius, ilgametis KPI (dabar KTU) dėstytojas (1962–2009), iškilus sportininkas ir sporto organizatorius. Arvydas gimė Kaune inteligentiškoje Albinos ir Broniaus Macų šeimoje. Škotijoje gimusi mama baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją, paskui studijavo anglų kalbą Vytauto Didžiojo, Glazgo ir Londono universitetuose. Dėstė Vilniaus universitete, KPI ir vidurinėje mokykloje. Tėvas – tarpukario Lietuvos kadrinis kariškis, vyresnysis puskarininkis. Po karo – ūkinis darbuotojas, organizavo kelių įmonių įkūrimą ir joms sumaniai vadovavo. Karo metus Macai praleido Marijampolėje. 1945 m. persikėlė į Vilnių. Čia Arvydas pradėjo lankyti pradinę mokyklą. 1950 m. šeimai persikrausčius į Šilutę, mokėsi tenykštėje vidurinėje mokykloje. Baigęs 7 klases, 1953 m. su tėvais grįžo į Kauną ir tęsė mokslus 3 vidurinėje mokykloje (vėliau pavadintoje Salomėjos Nėries; nuo 2010 m. – Gedimino sporto ir sveikatingumo vidurine mokykla). 1957 m. įstojo į KPI Elektrotechnikos fakultetą ir studijavo tais laikais prestižinę sritį – radiotechniką. 1962 m. tapo diplomuotu radijo inžinieriumi. Baigęs institutą priimtas dirbti Teorinės radiotechnikos katedros asistentu. 1966 m. tapo vyr. dėstytoju. 1990 m. išrinktas einančiu docento pareigas. Institutui atkūrus universiteto statusą, 1992 m. išrinktas vyr. asistentu. Nuo 2004 m. – Signalų apdorojimo katedros lektorius, po 4 metų – valandinis dėstytojas. Jo pagrindinės mokslinės veiklos kryptys buvo kvarciniai autogeneratoriai bei neelektrinių dydžių generatoriniai matuokliai. Paskelbė per 30 mokslinių–metodinių darbų, tapo mokymo knygų „Signalai ir sistemos“ (2004) bei „Netiesinės sistemos“ (2006) bendraautorium. Stažavosi Kauno radijo gamyklos Eksperimentiniame konstravimo biure (1982) ir Maskvos elektrotechninių ryšių institute (1987). Dėstė radiotechninių grandinių ir signalų kursą: skaitė paskaitas, vedė pratybas ir laboratorinius darbus, vadovavo kursiniam projektavimui. Paskaitas skaitė labai įdomiai ir patraukliai, 1987 m. tapo KPI geriausio lektoriaus konkurso laureatu. Vėliau vedė modulius „Signalai ir sistemos“ bei „Mikrobangė abonentinė ir kabelinė televizija“. Buvo kabelinės televizijos „Mikrovisata“ direktoriumi ir faktiškai organizavo jos įkūrimą. Mokydamasis, o vėliau dirbdamas buvo labai aktyvus sportininkas ir talentingas sporto organizatorius. A. Macas – Lietuvoje gerai žinomas tinklininkas, SSRS sporto meistras. Dar būdamas moksleivis su Kauno jaunių komanda daug kartų iškovojo prizines vietas. Vėliau su Kauno vyrų komanda tapo Lietuvos spartakiados nugalėtoju. 1961 m. su Lietuvos rinktine laimėjo SSRS zonines (8 respublikų) varžybas, 1965 m. – Lietuvos tinklinio čempionas. Ištisus savo gyvenimo dešimtmečius Arvydas atidavė radijo sportui. 1960–1980 m. ir nuo 2006 m. iki mirties būdamas Lietuvos radijo sporto federacijos pirmininko pavaduotoju organizavo ir rėmė jaunųjų radistų varžybas, populiarino foksoringo ir palydovinės navigacijos rungtis. 1962–1988 m. – KPI radijo klubo tarybos pirmininkas. Pasižymėjo neeiline diplomatija, todėl gerai sutardavo ir su KPI rektoratu, ir su Vilniaus bei Maskvos organizacijomis, kurioms klubas formaliai buvo pavaldus. Buvo puikus radijo telegrafistas, Kauno radijo klubo Morzės abėcėlės mokymo kursų vadovas. Aktyviai dalyvavo trumpųjų bangų ir palydovinės navigacijos varžybose. Buvo tuometės KPI radijo klubo komandos, 6 kartus tapusios SSRS čempione ir daugybės tarptautinių varžybų nugalėtoja, narys. Kartu su Algiu Kregžde inicijavo ir organizavo pirmąsias KPI radijo klubo ekspedicijas į Gruzijos kalnus. Čia su 1966 m. startavusia komanda pasaulio trumpųjų bangų čempionate iškovojo nugalėtojų taurę. 1969 m. tapus Europos čempionais, jam kartu su kitais komandos nariais suteiktas tarptautinės klasės sporto meistro vardas (1971 m.). Taip pat buvo ir KPI sportinio–techninio klubo „Politechnika“, vienijusio visų techninio sporto šakų entuziastus, tarybos pirmininkas. Dramatiškų 1991-ųjų sausio įvykių dienomis ir vėliau kartu su kitais Radijo klubo nariais vykdė valstybei reikšmingą ir kartu pavojingą misiją. Okupantams Vilniuje užėmus radiją ir televiziją, palaikyti ryšį su Vakarais, be Kauno radijo ir televizijos, buvo panaudotas sovietmečiu KPI bendrabutyje Studentų gatvėje Radijo klubo įrengta aukšto techninio lygio trumpųjų bangų radijo stotis. Ji buvo kur kas galingesnė už veikusią Lietuvos Aukščiausiojoje Taryboje. Naujausias žinias apie įvykius Lietuvoje kauniečiai perduodavo užsienio trumpabangininkams ir jos per keletą minučių pasiekdavo Vakarų televizijos tinklus bei radijo stotis. Šią užduotį Kaune vykdė maždaug 15-kos KPI Radijo klubo narių grupė. Jie ne mažiau kaip po tris stotyje budėdavo ištisą parą ir dirbdavo. Tai tęsėsi iki 1991 m. rugpjūčio žlugo pučas Maskvoje. 1991 m. sausį KPI radistai įrengė radijo stotį ir Kauno miesto savivaldybės pastate Laisvės alėjoje, nes buvo tikimasi jo šturmo, ir joje taip pat ištisai budėjo. Be to, susitarę su medikais, Kauno klinikose įrengė ir darbui parengė galingą (5 kW) radijo siųstuvą, pagamino anteną, kurią prireikus per keliolika minučių buvo galima iškelti ant 75 m aukščio Klinikų kamino. Jie vykdė ir žvalgybinį darbą: įrašinėjo Kaune dislokuotos sovietų kariuomenės vadovybės komandas padaliniams, kariškių pokalbius ir visa tai perduodavo savivaldybės atitinkamai komisijai, ruošė priemones trikdyti karinių padalinių ryšius su vadovybe. Arvydas buvo labai komunikabilus, pasižymėjo erudicija, subtiliu humoru, iškalba, garbingu elgesiu ir nepakanta bet kokiai neteisybei. KTU radijo klubo narių renginiuose bei laisvalaikio susitikimuose jis būdavo ir neprilygstamas oratorius, ir muzikantas, ir gitara skambinantis dainininkas, ir apskritai linksmas pašnekovas. Mėgo žvejoti, medžioti, dainuoti, ilgą laiką giedojo Jėzuitų bažnyčios chore. Savo darbais ir asmeniniu pavyzdžiu žadino jaunosios kartos tautinę savimonę ir savivertę, telkė veikti atkuriant Lietuvos nepriklausomybę ir vėliau ją stiprinant. Kaip ir jo sesuo gydytoja Audronė Macaitė-Vitkauskienė, Arvydas buvo aktyvus Lietuvos sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos rėmėjas. Jį gerbė studentai, kolegos ir vadovybė: aukštojo mokslo ministras apdovanojo Padėkos raštu, o rektorius – instituto Garbės raštu ir ne kartą reiškė jam padėkas. Kūno kultūros ir sporto departamentas pagerbė jį 3 laipsnio medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1995). Angelės ir Arvydo Macų sūnus Andrius – medicinos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas. Su žmona Jurga, VDU magistre, augina keturis vaikus: Juozapą, Joną, Rusnę Teresę ir Gertrūdą. Arvydo dukra iš pirmosios santuokos Rūta Macaitė-Slavickienė, su pagyrimu KPI baigusi taikomąją matematiką, VDU įgijo anglų kalbos mokytojos profesinę kvalifikaciją ir nuo 1998 m. Kauno Juozo Urbšio katalikiškoje vidurinėje mokykloje dėsto anglų kalbą. Slavickai augina dukrą Austėją ir sūnų Dalių. A. Macas mirė 2009 m. balandžio 10 d. Palaidotas Romainių kapinėse Kaune.

Parengė Albinas Tamašauskas

© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC