ČIURLYS Jurgis

Gimimo data: 
1881-02-03

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, mokslininkas, inžinierius geležinkelininkas, priverstinis emigrantas. Mirė 1997-09-14.

Plačiau: 

Jurgis ČIURLYS (1881-02-03 Itkonys, Kupiškio valsč. – 1959-09-14 Niujorkas) – inžinierius geležinkelininkas, mokslininkas, politinis veikėjas, priverstinis emigrantas
1892–1900 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje, nuo 1901 m. studijavo Peterburgo universitete. 1904 m. perėjo į Peterburgo technologijos institutą, kurį 1913 m. baigė ir iki pirmojo pasaulinio karo dirbo Vilniaus kanalizacijos statyboje. Prasidėjus karui, J. Čiurlys buvo mobilizuotas, kaip inžinierius išsiųstas į Tulos ginklų dirbtuves. Tuloje išrinktas lietuvių tremtinių komiteto nariu, vėliau pirmininku. 1918 m. grįžo į Vilnių, buvo Susisiekimo ministerijos techninės komisijos narys, rūpinosi geležinkelių turto perėmimu. 1919 m. paskiriamas Kauno geležinkelio dirbtuvių viršininku, 1927 m. buvo Lietuvos geležinkelių Traukos tarnybos viršininko pavaduotojas, vėliau – viršininkas. Nuo 1930 m. vadovo Susisiekimo ministerijos inžinerinės tarybai, 1935—1938 m. Geležinkelių valdybai, buvo Susisiekimo ministerijos vyriausiasis inspektorius, ir nuo 1936 m. Lietuvos energetikos komiteto pirmininkas. 1940 m. bolševikų paskiriamas Geležinkelių direktoriumi, bet dirbti atsisakė. Juo tapo tik 1941 m., Lietuvą okupavus vokiečiams.
J.Čiurlys aktyviai plėtojo pedagoginę ir mokslinę veiklą: 1919–1922 m. dėstė fiziką Vilniaus lietuvių gimnazijoje, nuo 1922 m. buvo Lietuvos universiteto Technikos fakulteto vyr. asistentas, dėstė braižybą. Nuo 1925 m. docentas, 1942–1944 m. profesorius, skaitė mašinų detalių ir keliamųjų mašinų kursą, dėstė bendrąją mašinų teoriją. Parengė ir išleido hektografu spausdintus paskaitų kursus: „Mašinų detalės“ (1924–1925), „Keliamosios mašinos“ (1932), „Mašinų teorija“ (1940). Vienas Lietuvos technikų draugijos steigėjų, jos valdybos sekretorius, vėliau  Lietuvos inžinierių sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas ir mechanikų sekcijos pirmininkas. Paskelbė daugybę  straipsnių žurnaluose „Sąsieka“ (1927–1928), „Technika“ (1928), „Technika ir ūkis“ (1933–1936)., apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu, Vytauto Didžiojo III laipsnio medaliu, Šaulių sąjungos „Šaulių žvaigžde“, Latvijos Respublikos „Trijų žvaigždžių“ III laipsnio ordinu.
Baigiantis karui J. Čiurlys 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1945–1946 m. dalyvavo organizuojant Pabaltijo universitetą Hamburge ir Pineberge, 1946–1947 m. jame dėstė, buvo Pabaltijo universiteto Mechanikos fakulteto dekanas. 1947 m. išvyko į JAV, 1948–1950 m. dėstė Fort Veino (Indiana) technikos mokykloje.
1996 m. J. Čiurlio ir jo žmonos palaikai buvo perkelti į Lietuvą ir perlaidoti Vilniaus Rasų kapinėse.
                                                                                                                                                                            Parengė G. Pietarienė
 
Literatūra:
Jurgis Čiurlys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, 371 p.

S. Saladžinskas. Profesoriaus Jurgio Čiurlio darbai Nepriklausomai Lietuvai. XXI

© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC