MATULIONIS Jonas,

Gimimo data: 
1906-02-01

profesorius, pedagogikos mokslų daktaras, Valstybinės premijos laureatas, Aukštosios matematikos katedros vedėjas (1944-1968), Elektrotechnikos fakulteto dekanas (1951-1962). Mirė 1993-06-08.

Plačiau: 

Jonas MATULIONIS (1906-02-01 Maskva – 1993-06-08 Kaunas), matematikas, Bendrosios matematikos katedros profesorius, pedagogikos daktaras, ilgametis KVVD universiteto (vėliau KPI) Matematikos katedrų vedėjas, Elektrotechnikos fakulteto dekanas, valstybinės premijos laureatas. Jonas Matulionis 1910 m. kartu su tėvais grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Antakalnių kaime netoli Utenos. 1924 m., baigęs Utenos progimnaziją, mokslą tęsė Panevėžio gimnazijoje. Ją baigęs 1926 m. įstojo į Lietuvos universiteto Matematikos–gamtos fakulteto Matematikos skyrių. Išklausęs universiteto kursą, bet negynęs diplominio darbo, dėl lėšų stygiaus studijas turėjo nutraukti ir imtis darbo. 1931 m. įsidarbino Lietuvos banko Panevėžio skyriuje. 1933 m. Lietuvos Švietimo ministras jį paskyrė Raseinių gimnazijos jaunesniuoju matematikos mokytoju. Po metų Vytauto Didžiojo universitete sėkmingai apgynė diplominį darbą „Höldero ir Cezàro vidurkiai“ (vadovas prof. O. Folkas) ir tapo diplomuotu matematiku. 1936 m. perkeliamas dirbti į Vilkaviškio gimnaziją, o nuo 1938 m. – Raseinių gimnazijos inspektorius. Čia pasižymėjo reiklumu ir rūpestingumu. 1940 m. paskirtas šios gimnazijos direktoriumi. 1941 m. sovietiniai okupantai iš direktoriaus pareigų jį atleido ir paskyrė Kauno 8-sios gimnazijos matematikos mokytoju. Tuo pat metu jis buvo priimtas dirbti asistentu VDU Matematikos katedroje. Nuo 1942 m. –VDU Matematikos katedros vyr. asistentas. 1945 m. paskirtas Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos katedros vedėju. 1944 m. vasarą beveik visas šios katedros pedagoginis personalas pasitraukė į Vakarus, todėl jam reikėjo iš naujo sukomplektuoti katedrą. 1948 m. J. Matulioniui buvo suteiktas docento mokslinis vardas. 1950 m., sovietiniam okupantui likvidavus KVVDU, jis buvo paskirtas KPI Aukštosios matematikos katedros vedėju. 1962 m., ši katedra buvo padalinta į Bendrosios matematikos ir Taikomo¬sios matematikos katedras. J. Matulionis iki 1968 m. toliau vadovavo Bendrosios matematikos katedrai. Lygiagrečiai nuo 1951 m. iki 1962 m. jis Elektrotechnikos fakulteto dekanas, vėliau– Radioelektronikos fakulteto prodekanas (1964–1976). 1962 m. apgynė pedagogikos mokslų kandidatinę (dabar–pedagogikos daktaro) disertaciją. 1990 m. rektoriaus įsakymu paskirtas Bendrosios matematikos katedros e. prof. pareigas. Aukštojoje mokykloje išdirbęs 50 m., 1991 m. išėjo į pensiją. J. Matulionis parašė ir 1950 m. išleido 80 spaudos lankų apimties dvitomį „Aukštosios matematikos“ vadovėlį. Ši knyga pokaryje du dešimtmečius buvo vienintelis aukštosios matematikos vadovėlis lietuvių kalba, skirtas aukštųjų technikos mokyklų studentams. 1954 m. išėjo antroji, 1959 m.– trečioji, 1966 ir 1968 m. ketvirtoji šio vadovėlio laida. Vadovėlis buvo labai populiarus tarp KPI studentų, iš jo mokėsi ne viena būsimųjų inžinierių karta. Ši knyga 1972 m. buvo įvertinta Valstybine mokslo premija. J. Matulionis KPI dirbo sudėtingu laikmečiu, ypač pirmaisiais pokario dešimtmečiais. Bet visuomet išliko principingas, doras ir sąžiningas. Dar jam gyvam esant, KTU matematikai, pagerbdami profesorių, 1990 m. jo vardu pavadino jaunųjų matematikų konkursą, į kurį kiekvienais metais iš visos Lietuvos susirenka šimtai mokinių. Jo mokyti matematikos tūkstančiai absolventų, besidarbuojančių Tėvynės labui, – tai gyvas paminklas, tai daugiau nei skambūs apdovanojimai sudėtingame laikmetyje. J. Matulionis mirė 1993 m. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. Parengė Vidmantas Pekarskas ir Albinas Tamašauskas

© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC