JASIULIONIS Albertas,

Gimimo data: 
1915-09-20

inžinierius mechanikas, habilituotas daktaras, profesorius. Mirė  2009-10-26.

Plačiau: 

      Albertas JASIULIONIS (1915-09-20 Petrogradas–2009-10-26 Kaunas), inžinierius mechanikas, habilituotas daktaras, profesorius.

     Pradžios mokyklos tris skyrius baigė Južintuose, o ketvirtąjį–Kaune. 1927–1931 m. mokėsi Kauno Šančių progimnazijoje, vėliau mokslus tęsė Kauno aukštesniojoje tecnnikos mokykloje, kurią baigus, 1936 m. įgijo techniko mechaniko diplomą. 1936–1937 m.–Karo mokyklos aspirantas, 1937–1942 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete (VDU), kur įgijo mechaniko kvalifikaciją.
     1942–1950 m. dėstė VDU, o nuo  1944 m. – Mašinžinystės katedros vadėjas. Studentams skaitė mašinų mechanikos, mašinų detalių ir keliamųjų mašinų kursus. A. Jasiulionis buvo krikščioniškos pasaulėžiūros, todėl 1950 m. kaip  netinkamas užimamoms pareigoms buvo pašalintas iš universiteto. 1950–1954 m. dirbo Kauno popieriaus fabrike cecho viršininku, vyriausiuoju mechaniku. 1954 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją ir pradėjo dirbti Lietuvos žemės ūkio akademijoje (LŽUA) Mechanizacijos fakultete vyresniojo dėstytojo pareigose.   Čia išdirbo 38 metus. 1970 m. apgynė daktaro disertaciją Mašinų mechanikos tyrimai matriciniu harmoniniu metodu ir jam buvo pripažintas technikos mokslų daktaro (1993 m. nostrifikuotas habilituoto daktaro) mokslinis laipsnis, o 1972 m. buvo suteiktas profesoriaus mokslinis vardas. 1993 m. buvo atleistas ir išėjo į pensiją.
….A. Jasiulionis – vienas iš mašinų ir mechanizmų mechanikos mokslo pradininkų Lietuvoje, kinematikoje apibendrino De Lahiro ir Bresso apskritimus, atrado plokščiojo lygiagretaus judesio savybes, sukūrė universalų izotachų metodą mašinos judesiui tirti, sudarė kintamo inercijos momento smagračio skaičiavimo pagrindus. Pats didžiausias A. Jasiulionio įnašas į mašinų mechanikos mokslą–matricinis harmoninis metodas veiksmams su trigonometrinėmis ir laipsninėmis eilutėmis atlikti, kuris pritaikytas įvairiems mašinų mechanikos uždaviniams spręsti, naudojant skaičiavimo techniką.
     Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė 30 mokslinių darbų ir straipsnių, parašė vadovėlius Mechanizmų ir mašinų teorija (1984, 1994), metodinius nurodymus mašinų ir mechanizmų teorijos laboratoriniams darbams atlikti (1980, 1984), yra keturių išradimų autorius. Keturi jo vadovaujami disertantai apgynė mokslų daktaro disertacijas.
      A. Jasiulionis buvo ilgametis Kauno technologijos universiteto (KTU) specializuotos mokslinės Mašinų gamybos ir Mechanikos fakultetų tarybos narys, SSRS Aukštojo ir specialaus viduriniojo mokslo ministerijos Mašinų mechanizmų teorijos (MMT) zoninio seminaro vadovas (1976-1991).  1985 m. jam suteiktas LSSR nusipelnusio mokslo veikėjo garbės vardas.
     Prasidėjus tautos atgimimui, A. Jasiulionis savo  kūrybinę potenciją  nukreipė į visuomeninę veiklą. Jis–aktyvus Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio dalyvis, vadovavo LŽŪA komisijai darbuotojų, nukentėjusiųjų nuo sovietmečio, reabilitacijai tirti, buvo išrinktas Lietuvos katalikų mokslo akademijos nariu.
     A. Jasiulionis yra apdovanotas  Sausio 13-osios atminimo medaliu (1985), DLK Gedimino ordino I-ojo laipsnio medaliu (1997).
Parengė J. Slavėnas, P. Varanauskas
Literatūra:
1. L. J. Voronavičius ir kt. Mokslo riteris: mokslininkui Albertui Jasiulioniui atminti.–Kaunas: Naujasis lankas, 2012.
2. P. Varanauskas. Profesoriui Albertui Jasiulioniui–80 metų: Lietuvos aidas, 1995, Nr. 192.
 
© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC