GRINKIENĖ - ŠLIOGERYTĖ Janina

Plačiau: 

 

Janina Šliogerytė - Grinkienė  (1923-08-15 Birjagala, Panevėžio apskr.) ilgametė bibliotekos darbuotoja, sovietinio režimo auka.

     Janina gimė pasiturinčių valstiečių Veronikos ir Jono Šliogerių šeimoje. Mokėsi Birjagalos pradinėje mokykloje, kurią baigusi 1934 m. įstojo į Šeduvos progimnaziją. Nuo 1938 m. mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje. Gimnaziją baigė 1941 m., bet mirus tėvui liko tėviškėje ir padėjo motinai ūkininkauti. 1944 m. įstojo į KVVDU (Kauno valstybinis Vytauto Didžiojo universitetas) Istorijos ir filologijos fakultetą. 1948 m., bestudijuojant ketvirtame kurse studijas teko nutraukti, nes universitete  likviduojamo Istorijos-filologijos fakulteto studentai buvo perkeliami į Vilniaus universitetą, bet dar svarbiau tai, jog per 1948 m. masinį Lietuvos gyventojų kodinį trėmimą „Pavasaris“ į Krasnojarsko kraštą ištrėmė  Janinos artimuosius. Tada ji prarado gimtuosius   namus, artimųjų paramą ir galimybę sėkmingai baigti studijas. Dėl blogos materialinės padėties ji dar studijuodama įsidarbino vyr. bibliotekininke tuomet Kaune veikusioje Respublikinėje centrinėje bibliotekoje. Deja, naujo jos vadovo buvo apkaltinta ideologiniu nepatikimumu ir 1951 m. pradžioje turėjo parašyti prašymą iš einamųjų pareigų atleisti. Prašymo nerašant vis tiek būtų atleidę, tik Darbo knygelėje būtų įrašę atitinkamą politinį-ideologinį įrašą, kuris labai apsunkintų įsidarbinimą kitur. Atleista iš darbo ištekėjo už Algirdo Grinkaus ir  KPI bibliotekoje įsidarbino jau Janina Grinkienė.  Kitais metais KPI Kadrų skyriaus viršininkė M. Strasevičienė kreipėsi į RCB direktorių prašydama „prisiųsti“ Janinos Grinkienės „tarnybinę politinę“ charakteristiką. Beveik metus delsus, naujai paskirtas bibliotekos direktorius Juozas Urbanavičius parašė: „...Drg. Grinkienė Janina per visą tarnybos laiką buvo labai sąžininga, drausminga ir savarankiška. Ji yra gerai įsisavinusi knygų, ypač periodikos, katalogavimą. Už gerą darbą drg. Grinkienė Janina yra apdovanota Kultūros švietimo įstaigų Komiteto pirmininko garbės raštu. Pasiliuosavo savo pačios prašymu...“. Gauta Kadrų skyriui netikėta  teigiama  charakteristika, po to J.Stalino mirtis, L.Berijos ir jo bendrų sušaudymas sutrikdė įprastinę KPI represinio aparato veiklą. Po kurio laiko atsitokėjusi M. Strasevičienė 1954 m. užklausė jau Šeduvos rajono DŽDT Vykdomąjį komitetą apie Janinos Šliogerytės-Grinkienės  socialinę kilmę. Rajono partiniai-sovietiniai vadovai atsiųstoje, žyma „slaptai“ pažymėtoje, charakteristikoje rašė: „...pil. Šliogerytė Janina Jono, kilusi iš stambių valstiečių-buožių šeimos. Jos tėvai turėjo 120 (šimtą dvidešimt) ha žemės. Visą laiką naudojosi samdomąja jėga. ...Šliogerytės brolis Antanas, sesuo Jadvyga ir motina yra perkeltos už Lietuvos SSR ribų....“. Gavę tokį atsakymą K. Lengvino vadovaujamas KPI partinis biuras 1955 m. pradžioje ėmė svarstyti bibliotekos darbą. Partiniame biure M. Strasevičienė kaltino direktorę S. Užkuraitę už nenorą iš darbo atleisti J. Grinkienę. Partorgas K.Lengvinas: “...Užkuraitė nemėgsta kritikos ir savikritikos...Bibliotekos kolektyve nėra nė vieno partinio ir tik 2 komjaunuoliai...“. Tada priimtame partinio biuro nutarime pabrėžiama, kad J. Grinkienė nuslėpė biografijos duomenis, kad abejonių kelia mašininkės-sekretorės Balsevičiūtes socialinė kilmė, kad privalu peržiūrėti bibliotekos darbuotojų kadrus ir esant reikalui parinkti tinkamus, galimai komunistus ir komjaunuolius.  Dėl socialinės kilmės nuolat patirdama didžiulį partinio biuro ir Kadrų skyriaus spaudimą J. Grinkienė nesutriko ir kreipėsi į LKP CK. Tiesiog žavi jos dvasinis stiprumas ir tuo gūdžiu sovietmečiu parodyta pilietinė drąsa ir ori laikysena.  Į jos laišką atsakė LKP CK Mokslo ir kultūros skyriaus vedėjas Stasys Lazutka: „Partijos CK negali spręsti Jūsų įdarbinimo klausimą, tai turi spręsti instituto direktorius. Jūsų socialinė kilmė šiuo atveju neturi reikšmės, viskas priklauso nuo Jūsų sąžiningo požiūrio į Jums patikėtas pareigas ir nuo Jums pavesto darbo stropaus atlikimo“. Nors atsakyme akivaizdžiai matosi chruščiovinis atšilimas, tačiau jis nepakeitė K. Lengvino ir M. Strasevičienės stalinistinių pažiūrų į darbuotojų socialinę kilmę. Pasinaudojęs Instituto vadovo prof. K. Baršausko atostogomis, jį laikinai pavadavęs, P. Baskutis pasirašė M. Strasevičienės teiktą įsakymą: „Bibliotekininkę J. Grinkienę, dėl etatų pertvarkymo, nuo 1954 m. lapkričio 1 d. atleisti“. „Etatų mažinimas“ ar jų „pertvarkymas“ sovietmečiu buvo naudojama patogi  formuluotė iš užimamų pareigų atleidžiant nepageidaujamą darbuotoją, kartu sudarant teisėto atleidimo regimybę. Šį akivaizdžiai sukurptą represinį įsakymą J. Grinkienė apskundė KPI Konfliktų komisijai. Tuomet jai atstovavę du administracijos atstovai, nors ir nepartiniai, bet neišvengiamai įtakoti partinio biuro, pasisakė, kad atleidimas teisėtas. Profsąjungos atstovai, tuomet buvę docentai Leopoldas Kumpikas ir Stasys Vasauskas, pripažino, kad  atleidimas neteisėtas. Šalims nepriėmus vieningos nuomonės, J. Grinkienė įsakymą apskundė Kauno miesto Stalino rajono Liaudies 2-jam teismui. Šis atleidimą pripažino neteisėtu ir įpareigojo instituto vadovybę J. Grinkienę sugrąžinti į bibliotekininkės pareigas. Ji toliau tvarkė KPI bibliotekos periodikos skyrių. Ją kaip aukštos kvalifikacijos bibliotekininkę ir puikų žmogų vertino kartu dirbę kolegės. Ypač ją palaikė ir daug padėjo įtakinga  bibliotekos darbuotoja, Vilniaus krašto šviesuolė Birutė Fedaravičienė. 1956 m. prof. K. Baršauskas už gerą darbą J. Grinkienei  įsakymu pareiškė padėką, už ką Kadrų skyriaus viršininkės buvo kritikuotas partiniame susirinkime. 1960 m., J. Grinkienė perėjo dirbti į LMA Fizikinių techninių problemų instituto Bibliotekos vedėjos pareigas. Čia dirbo iki išėjo į pensiją 1985 m.. Jos pasielgta buvo apdairiai, nes chruščiovinis atšilimas truko neilgai, o  po prof. K. Baršausko mirties naujai paskirtai Instituto vadovybei, kaip ir Instituto SSKP aktyvistams, darbuotojo socialinė kilmė pasidarė labai svarbi.

     Janina ir Algirdas Grinkai užaugino tris vaikus ir jie sėkmingai baigė aukštuosius mokslus. Janina laisvu laiku mėgo šeimininkauti, megzti, dirbti sode.

   

 Parengė   Albinas Tamašauskas

          2016-01-25

© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC