GLODENIS Aleksas

Plačiau: 

      Aleksas Glodenis (1896-09-09  Mažųjų Žarėnų palivarkas, Šiaulių apskr. – 1965 Kaunas), ilgametis Lietuvos universiteto, vėliau VDU bei KPI Fizikos demonstracinio kabineto vadovas.

     Alekso tėvai buvo valstiečiai. 1907–1914 m. Aleksas mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1914 m., jam baigus gimnazijos keturias klases, prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Tų metų rudenį A. Glodenis pasitraukė į Peterburgą, kur įstojo į Peterburgo politechnikos institutą. 1915 m. buvo pašauktas į kariuomenę. Čia baigė aviacijos kursus ir iki 1918 m. tarnavo Rusijos aviacijos daliniuose, užsitarnaudamas puskarininkio laipsnį. Bolševikams įvykdžius valstybės perversmą, 1918 m. demobilizuojamas ir tų metų vasarą grįžo į Lietuvą. Grįžęs, 1918–1920 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Po demobilizacijos kurį laiką dirbo geležinkelyje mašinistu, aviacijos mechaniku, Viekšnių keturklasės mokyklos mokytoju. Dirbdamas savarankiškai mokėsi. 1923 m. laisvuoju klausytoju įstojo į Lietuvos universiteto Technikos fakulteto Mechanikos skyrių. Kitais metais buvo priimtas dirbti šio universiteto Fizikos katedroje laisvai samdomu demonstratoriumi–techniku. Dirbdamas Universitete daug nuveikė įrengiant fizikos mokomąsias laboratorijas ir fizikos demonstracinį kabinetą. Tam reikalingą įrangą Lietuvos universitetas pirkdavo užsienyje, daugiausiai iš Vokietijos firmų. 1922–1926 m. Fizikos katedrai vadovavęs prof. V. Čepinskis iš katalogų kruopščiai parinkdavo užsakomus prietaisus ir kartu su A. Glodeniu atsiųstuosius patikrindavo ir išmėgindavo jų veikimą. 1931 m. Fizikos katedra, mokomosios laboratorijos ir turtingas demonstracinis kabinetas persikėlė į Aleksote pastatytą Fizikos–chemijos institutą. Fizikos praktikumui buvo paskirtos dvi erdvios patalpos ir atskiras kambarys optikos darbams. Sovietams okupavus Lietuvą šiuos rūmus užėmė okupacinė kariuomenė. Kilus Vokietijos karui su Sovietų Sąjunga juose ėmė šeimininkauti nauji okupantai – vokiečiai. Tuomet A. Glodenis,  padedant katedros bendradarbiui Antanui Mildažiui,  dalį Fizikos katedros įrangos iš Aleksoto perkėlė į Medicinos fakultetą (Mickevičiaus 9), kitą dalį – į Universitetui priklausančius buvusius Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorijos rūmus (dabar Cheminės technologijos fakulteto senieji rūmai). Čia karo metu ir iki 1947 m.  veikė Fizikos mokomosios laboratorijos. Tačiau brangiausią demonstracinio kabineto aparatūrą, pritarus katedros vadovybei, vienkinkiu vežimu perkėlė ir paslėpė savo ūkyje Maironiškyje (prie 9-jo forto). Atsitraukdami vokiečiai rūmus susprogdino, tuo pačiu sunaikino viską, kas juose buvo likę. Taip A. Glodenio ir  A. Mildažio pastangomis ir drąsa buvo išsaugotas ir vėliau Fizikos katedrai sugražintas, tiek tiesiogine tiek perkeltine prasme, brangus turtas. Daugelį tų unikalių prietaisų, ypač optikos, ir šiandien fizikos paskaitose naudoja KTU fizikai.

     A. Glodenis buvo aukštos kvalifikacijos specialistas, gerai įsisavinęs demonstruojamų fizikinių reiškinių esmę, jų rodymo subtilybes ir nuo to priklausė fizikos paskaitų įtaigumas. Už gerą darbą rektorius jam reiškė padėkas ir skatino pingine premija. Fizikos katedroje, nepertraukiamai išdirbęs 33-jus metus, 1957 m. išėjo į pensiją. Jo išleistuves katedra su vedėju prof. K. Baršausku atšventė Maironiškyje. Tai progai J. Balčiūnas parūpino statinaitę biržiečių naminio alaus. Daugeliui bendradarbių tai buvo maloni staigmena. A. Glodenis, per 12 bendro darbo su Jonu Balčiūnu metų, jam perdavė didžiulę patirtį ir parengė sau pilnavertę pamainą. J. Balčiūnas vėliau 43 metus sėkmingai vadovavo Fizikos demonstraciniam kabinetui.  Tai, kad KPI Fizikos demonstracinis kabinetas daug kartų buvo pripažintas geriausiu Lietuvoje, yra didžiulis tiek vieno  jo steigėjų  A. Glodenio, tiek jo pareigų tęsėjo J. Balčiūno nuopelnas.

      Aleksas Glodenis mirė 1965 m. Kaune. Palaidotas Kaune, Lapių kapinėse.

                              

   Parengė  Albinas Tamašauskas

© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC