GELŽBETONIO KONSTRUKCIJŲ KATEDRA

Gimimo data: 
1961-09-01

       Gelžbetonio konstrukcijų katedra buvo įsteigta 1961 m. rugsėjo 1d., kai  Inžinerinių konstrukcijų katedra buvo išskaidyta į dvi katedras, geriau orientuotas dalykiniu požiūriu. Tarp reikšmingų katedrų atskyrimo paskatų buvo tuo metu sparčiai padidėjusi inžinierių statybininkų ir architektų paklausa Lietuvos ūkyje, mokslinių tyrimų plėtra ir kt. Vėliau ta aplinkybė tapo viena iš prielaidų Lietuvoje steigti  Inžinerinį statybos institutą Vilniuje. Katedrai vadovavo habilituotas daktaras  profesorius Anatolijus Rozenbliumas.

     Įsteigtoje katedroje sutelkti darbuotojai skaitė studentams gelžbetonio konstrukcijų projektavimo teorijos paskaitas, vadovavo laboratoriniams darbams, vedė  projektavimo pratybas ir konsultacijas.

     Katedros darbuotojų moksliniai ir metodiniai darbai buvo orientuoti į gelžbetonio konstrukcijų teorijos tobulinimą, jos išdėstymą pagal tuo metu patvirtintą naudojimui naujai suredaguotą, patikslintą normų ir taisyklių (CH и П)  dalį, skirtą gelžbetoninėms konstrukcijoms, bei projektavimą pagal naująsias normas pratybų metu.

     Kaip pagalbinė priemonė studentų užsiėmimams projektavimo metu buvo rašomi konspektai. 1964 m. buvo parašytas ir išleistas A. Rozenbliumo vadovėlis „Mūrinės konstrukcijos“ rusų kalba, kuris buvo rekomenduotas naudoti visose SSRS aukštosiose mokyklose.

     Pirmąją technikos mokslų kandidato disertaciją gelžbetonių konstrukcijų tematika  parengė ir apgynė Juozas Valikonis 1961 m.  Jo darbas tapo akstinu tolesniems modernaus gelžbetonio tyrimams. Vadovaujant A. Rozenbliumui, buvo parengtos ir apgintos G. J. Marčiukaičio, G. Lakiūno, P. Pukelio, vėliau – V. J. Jokubaičio, V. Kamaičio, V. Kero, H. Lazarevičiaus, V. Nemuno, L. Vaicekausko, I. Svetlausko ir kt. disertacijos mokslų kandidato (dabar daktaro) laipsniui gauti. A.  Rozenbliumas parašė ir 1967 m. apgynė to meto mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertaciją. Jo dėka buvo užmegzti moksliniai ryšiai su daugeliu kitų mokslinio tyrimo organizacijų. Ypač glaudžiai bendradarbiauta su Lietuvos Statybos ir architektūros MTI gelžbetonio specialistais (A. Nenorta, I. Meškausku) ir jų bendradarbiais.

     Katedra daug talkino sprendžiant to meto statybose iškilusius uždavinius. A. Rozenbliumas, V. Ražaitis ir J. Kivilša dalyvavo įvairiose ekspertizėse. J. Kivilša su jaunesniais katedros darbuotojais patikrino daugumos tiltų laikomąją galią padidėjusio eismo intensyvumo sąlygomis, išbandė naujus

pastatytus tiltus. Katedros darbuotojai tyrė naujus industrinius betono ir gelžbetonio gaminius ir pan.

     Didėjant studentų skaičiui, profilinėje Inžinerinių konstrukcijų katedroje buvo priimta grupė aspirantų, plėtėsi etatinių darbuotojų ratas, išaugo konstrukcijų modeliavimo ir tyrimo laboratorija. Ilgainiui minėtoje katedroje kryptingai organizuoti  pedagoginį procesą, metodinį ir mokslinį darbą tapo sudėtinga

     Perkėlus daugumą katedros darbuotojų į naujai kuriamą Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI) 1970 m., Gelžbetonio konstrukcijų katedra KPI nustojo veikusi. Likusieji darbuotojai įsijungė į naujai organizuotą Statybinių konstrukcijų katedros veiklą.

 

Parengė V. Keras

 

Literatūra:

Statybos mokslo ir studijų raida Lietuvos universitetuose. Kaunas: Technologija, 2000. 

Plačiau: 

  

© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC