DOVYDAITIS Pijus,

Gimimo data: 
1898-02-19

Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, nepriklausomybės kovų dalyvis savanoris, ilgametis KPI darbuotojas, sovietų politinis kalinys. Mirė 1983-04-29.

Plačiau: 

Pijus DOVYDAITIS (1898-02-19 Runkiai, Marijampolės aps. – 1983-04-29 Kaunas), Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, nepriklausomybės kovų dalyvis savanoris, ilgametis KPI darbuotojas, sovietų politinis kalinys. 1914 m., baigęs Višakio pradinę mokyklą, įstojo į Veiverių mokytojų seminariją. Tačiau dėl Pirmojo pasaulinio karo veiksmų seminariją evakavo į Rusijos gilumą ir jis mokslus nutraukė. 1919 m., baigęs Kauno „Saulės“ gimnazijos šešias klases, savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenės mokomąją komandą. Ją baigė karužo (vėliau pakeistas leitenantu) laipsniu ir buvo paskirtas į Inžinerinės dalies Kauno batalioną. 1920–1921 m. dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. Po kovų Inžinerinio bataliono 1-os pionierių kuopos jaun. Karininkas (1921), pionierių kuopos vadas vyr. Leitenantas (1923), vėliau paskirtas Inžinerijos kolonos viršininku ir komandiruotas į Karo technikų kursų mokymo dalies vedėju. Čia dirbdamas kartu su kitais iš rusų kalbos išvertė A. Bobinskio „Telegrafo-telefono linijų statymas“ ir V. Kurkausko „Patvarioji fortifikacija prieš ir po Didžiojo karo“. 1926 m. perkeltas į Vyriausiojo štabo mobilizacijos skyrių, paskirtas į kapitono pareigas (1927). 1931 m. paskirtas ypatingų reikalų karininku prie Vyriausiojo štabo viršininko. 1929 m., eksternu išlaikęs abitūros egzaminus, įstojo į Vytauto Didžiojo karininkų kursų Technikos skyrių ir jį baigęs (1932) perkeltas į Autorinktinę. 1933 m. paskirtas į aukštesnes majoro pareigas, o 1937 m. perkeltas į Ginklavimosi valdybą (GV) dirbti skyriaus vedėju. Dirbant GV buvo paskirtas į komisiją, kuri ilgalaikėje komandiruotėje Vokietijos įmonėse priiminėjo Lietuvos kariuomenės užsakytą karinę įrangą. 1940 m. sovietiniam okupantui išformavus GV, paskirtas Autorinktinės vadu ir paskirtas į aukštesnes –Lietuvos liaudies kariuomenės pulkininko leitenanto pareigas. Likviduojant Lietuvos kariuomenę, perkeltas į 29-jo šaulių teritorinio korpuso pionierių batalioną, vėliau – į 179 šaulių divizijos štabą. Čia priklausė, toje divizijoje tarnavusio kraštiečio majoro V. Bulvičiaus nelegaliai grupei, kuri 1941 m. pradžioje tapo „Lietuvos aktyvistų fronto“ Vilniaus štabu. 1941 m. birželio 15 d. Pabradės poligone P. Dovydaitis buvo suimtas ir išvežtas į Gorkio kalėjimą. 1943 m. Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 m. kalėti. Kalėjo Suchobezvodnojos lageryje (Gorkio sr.). Baigus kalėjimo bausmę, 1951 m. nutremtas į Kemerovo sritį. 1954 m. iš tremties paleistas ir grįžo į Kauną. Visiškai reabilituotas 1972 m. Nuo 1955 m. iki išėjimo į pensiją (1977) dirbo KPI. Čia jis vadovavo visam instituto transportui, ypač daug padarė stiprindamas jo materialinę bazę. Už gerą ir sąžiningą darbą daugelį kartų rektoriaus skatintas padėka ir piniginėmis premijomis. P. Dovydaitis apdovanotas Savanorių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais.

Parengė Albinas Tamašauskas

© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC