BUOŽIS Stasys Algis

Plačiau: 

     Stasys Algis Buožis (1938-03-22  Kaunas –2011-08-17 Kaunas), radijo inžinierius, matematikas, ilgametis KPI (vėliau KTU) dėstytojas, žymus programuotojas.

     S.A. Buožis užaugo inteligentiškoje, patriotiškoje šeimoje. Jo tėvas doc. Stasys Buožis– ilgametis Lietuvos žemės ūkio akademijos dėstytojas, 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo dalyvis, 1924 m. pirmosios respublikinės Dainų šventės dalyvis. Baigęs Dotnuvos žemės ūkio technikumą, melioravo Apasčios upės, vėliau Ukmergės rajono apylinkes. 1947 m., baigęs LŽŪA Hidromelioracijos ir hidrotechnikos fakultetą, buvo priimtas dirbti Melioracijos  katedros dėstytoju. Buvo reiklus pedagogas, taurus, orus, teisingas ir jautrus žmogus. Mama Antanina ŽlabytėBuožienė,   principinga ir reikli sau bei kitiems, 1931 m. baigė Dotnuvos žemės ūkio akademiją ir 19311946 m. dirbo  Kauno pieno centro Agronomijos skyriaus viršininke, vėliau iki 1971 m. Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulių mitybos katedros asistente. Ji pasižymėjo įgimtu talentu matematinei analizei. Iki pat senatvės su malonumu spręsdavo matematines ir logines užduotis.

     S.A. Buožis nuo 1947 m. mokėsi Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje, vėliau tapusia Kauno 1-ąja vidurine mokykla. Mokykloje išryškėjo jo matematiniai ir muzikiniai gabumai. Besimokydamas 11-oje klasėje. Lietuvos jaunųjų matematikų olimpiadoje laimėjo I-mą vietą. 1955 m. mokyklą baigė aukso medaliu. Tuo pat metu mokėsi ir Kauno specialioje dešimtmetėje muzikos mokykloje, kurią baigė 1955 m. Tais pačiais metais įstojo į Kauno Politechnikos Instituto Elektrotechnikos fakultetą. 1960 m. studijas baigęs su pagyrimu įgijo prestižinę radijo inžinieriaus specialybę ir buvo paskirtas dirbti į Kauno Radijo matavimų mokslinių tyrimų institutą (tuomet– Pašto dėžutė 304). Čia dirbdamas tęsė 1959 m. pradėtas neakivaizdines matematikos studijas Vilniaus universiteto Matematikos ir mechanikos fakultete. 1966 m. apgynė diplominį darbą tema „Vieno apibendrinto kolakacijos metodo konvergencija“ ir tapo diplomuotu matematiku (skaičiavimo matematikos specializacija). Nuo 1962 m. rudens pradėjo dirbti KPI Taikomosios matematikos katedroje valandiniu dėstytoju, o nuo 1964 m. – vyr. dėstytoju. 1991 m. dirbo  einančio docento, o vėliau, po reformų Kauno technologijos universitete, vyr. asistento pareigose. Šiose pareigose dirbo iki 2000 m. rudens. Tada perėjo dirbti į valstybinę  įmonę „Registrų centras“, su kuria bendradarbiavo jau nuo 1995 m. Čia iki pat mirties kūrė ir tobulino klientų aptarnavimo informacinę sistemą. Šį darbą jis atliko labai kūrybiškai ir atsakingai. Jo sukurta informacinės sistemos versija iki 2008 m. buvo naudojama visuose Lietuvos valstybinės įmonės „Registrų centras“ padaliniuose.

     Visa S.A. Buožio aktyvi profesinė veikla buvo  pedagoginis darbas dėstant matematiką ir kūryba rengiant kompiuterines programas. Dar studijuodamas Vilniaus universitete kūrybines paieškas pradėjo nuo pirmosios kartos ESM, ilgainiui realizavo daug sudėtingų ir įdomių sprendimų. Jis kūrė automatizuotas programavimo sistemas, naudojant specialius matematinius metodus: kelių kintamųjų funkcijų ekstremumų paieškos, optimizavimo diferencialinių lygčių sistemų sprendimo ir kt. Vėliau užsiėmė duomenų bazių eksploatavimo programinės įrangos kūrimu. Profesinę kvalifikaciją kėlė skaičiavimo centruose Liaudies ūkio planavimo ir ekonomikos mokslinio tyrimo institute (1975) bei Kauno Radijo matavimų mokslinių tyrimų institute (1983, 1990, 1997). Respublikinėse ir tarptautinėse konferencijose skaitė mokslinius pranešimus, paskelbė per 5O mokslinių straipsnių. Šiai kūrybinei veiklai S.A. Buožis besąlygiškai skyrė visą savo laiką, menkai rūpindamasis savo sveikata. Bendraminčių buvo vadinamas programavimo virtuozu. Jo parašyti, bet oficialiai neginti, du disertaciniai darbai liko gulėti knygų lentynoje.

     S.A. Buožis akademinį darbą dirbo 39 metus. Jis buvo vienas geriausių matematikos dėstytojų katedroje. Sustiprintą aukštosios matematikos kursą dėstė radistams, o nuo 1969 m. analizinės geometrijos ir tiesinės algebros kursą – taikomosios matematikos specialybės studentams.  Magistrantams dėstė algoritminių matematikos metodų taikymą radioelektronikoje. Dar 1966 m. aukštosios algebros kursą skaitė Kauno medicinos instituto biofizikams. Jo paskaitos pasižymėjo metodiškumu. Studentus žavėjo puikia dikcija, maloniu tembru,  logine-algoritmine atmintimi, gražiu rašymo braižu lentoje, taisyklinga kalba ir išmoningais relaksaciniais intarpais paskaitose. Pelnytai pripažintas pirmojo KPI geriausio lektoriaus konkurso laureatu (1984). Jis  bendraautoris mokymo knygų „Programavimas MALGOL kalba“ (1983), „Automatizuotas centrinių šiluminių tinklų projektavimas“ (1983), „Šiluminių tinklų automatizuotas skaičiavimas“ (1986), „Kreiviniai ir paviršiniai integralai“ (1987), „Aritmetinių veiksmų paklaidų skaičiavimas“ (1992), „Apytikslio skaičiavimo elementai“ (1992).

     S.A. Buožis ilgus metus visuomeniniais pagrindais dirbo KPI vyrų choro „Jaunystė“ koncertmeisteriu. Už šią veiklą apdovanotas LTSR saviveiklos žymūno ženklu. Jis buvo drąsus ir principingas, sugebėjo tiksliai reikšti mintis, apibrėžtis, turėjo tvirtą nuomonę apie tuometinius permainingus įvykius. Nerašyti moralės ir etikos dėsniai tarytum diktavo visada jo atvirą, tiesų, geranorišką gyvenimo ir elgsenos būdą. Vidinė laisvė jam buvo įgimtas jausmas. Nemėgo karjeristų, nepriklausė jokiai jaunimo ar politinei organizacijai. Pasižymėjo neblėstančiu noru kaupti žinias, išmėginti įvairias naujoves.  Kasdien grįždavo į namus nešinas naujai įsigyta knyga, sukaupė didelę biblioteką. Mėgo bendrauti su kolegomis, domėjosi grožine literatūra, teatro ir kino menu, džiazu ir klasikine muzika, puikiai skambino pianinu.

      S.A. Buožis 1965 m. sukūrė šeimą su medike Irena Čygaite, vėliau ilgamete Kauno medicinos universiteto Terapinės katedros docente. Šeimoje užaugo dukra Aušra ir sūnus Martynas. Abu mokėsi Kauno J. Jablonskio vidurinėje mokykloje. Aušra pasirinko medikės profesiją ir baigė KMU Gydomosios medicinos  fakultetą. Martynas studijas baigė KTU Informatikos fakultete ir sėkmingai dirba IT sprendimų architektu. Senelis Stasys nuoširdžiai mylėjo ir domėjosi anūkėmis Karolina, Donata ir Emilija, rūpinosi jų ateitimi.

     Ilgai varginę širdies ir kraujotakos negalavimai neatėmė iš S.A. Buožio gyvenimo džiaugsmo, jaunatviško balso, šviesaus mąstymo. Kartais juokaudavo, kad savo galvoje esantį „kompiuterį“ mielai norėtų kam nors palikti, tik gaila, kad dar ne tos technologijos.

    S.A. Buožis mirė 2011 m. rugpjūčio 17 d. Palaidotas Kaune, Panemunės kapinėse.

 

Parengė Irena Čygaitė-Buožienė ir Albinas Tamašauskas

© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC