PAPRECKIS Bronislovas

 Bronislovas Papreckis gimė 1933-08-25 Pakalniškių k. Skuodo valsčiuje. Likęs Lietuvoje pas gimines, (1948 m. visa šeima buvo ištremta į Sibiro miškus prie Baikalo), 1952 m. baigė Skuodo vidurinę mokyklą. 1953–1958 m. studijavo Leningrado (dabar Sankt Peterburgo) miškų technikos akademijoje medienos mechaninės technologijos specialybę ir įgijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. 

Plačiau: 

19581959 m. dirbo Klaipėdos baldų fabrike meistru, vėliau cecho viršininku. Nuo 1959 m. dirbo Kauno medžio apdirbimo technikumo dėstytoju, o nuo 1961 m. – Kauno politechnikos instituto Medienos mechaninės technologijos katedros vyr. dėstytoju, nuo 1974 m. – docentu. 1988–1993 m. KPI Medienos mechaninės technologijos katedros vedėjas, 1993-2010 m. Standartizacijos technikos komiteto LST TK 17„Mediena“ pirmininkas. 

 1971 m. Leningrado miškų technikos akademijos mokslo taryboje apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją „Buitinių baldų skydinių elementų bei stalių statybinių medienos gaminių unifikavimas ir medienos drožlių plokščių pjaustymo optimizavimas (Lietuvos TSR sąlygomis)“.

Skaitė medienos mechaninės technologijos ir įmonių projektavimo kursus, o vėliau modulius  „Medienos gaminių technologija“, „Minkštų baldų gamybos technologija“, „Naujausios medienos apdirbimo technologijos“ ir „Medienos gaminių įmonių projektavimas“.

Kartu su bendraautoriais arba vienas parašė daugelį knygų: „Baldų gamyba“ (1964, bendraautoris A. Morkevičius), "Baldžiaus vadovas (1963 ir 1981) ir "Aiškinamojo medienos apdirbimo terminų žodynas bendraautorius (1971,1998 ir 2014 trečiojo leidimo ats. redaktorius), „Spygliuočių pjautinė mediena“ (1997)Racionali baldinių skydų gamyba“ (1981), „Mediena ir jos gaminiai“ (2004, bendraautoris A. Morkevičius), „Medienos gaminių konstravimas. Kursinio projektavimo metodiniai nurodymai“ (1994), „Medienos gaminių technologija. Technologinio proceso projektavimo metodiniai nurodymai“  (2005, bendraautoris V. Norvydas).

B. Papreckio mokslinių tyrimų sritys: racionalus kompleksinis medienos panaudojimas, medienos dyginių junginių stiprumas ir irimas, medienos gaminių (baldų) skydinių elementų unifikavimas, laminuotų medienos drožlių plokščių pjaustymo optimizavimas ir technologinių procesų tipizavimas, medienos terminijos tobulinimas ir kūrimas, Lietuvos standartų rengimas, Europos ir Tarptautinių standartų perėmimas Lietuvos standartais ir jų taikymas universitetų ir kolegijų studijų programose ir Lietuvos medienos apdirbimo pramonėje.

Doc. B. Papreckis taip pat vykdė mokslinius darbus, susijusius su ESM panaudojimu: „Medienos, klijų ir apdailos medžiagų sąnaudų korpusinių ir minkštų baldų gamybai skaičiavimo metodikos taikant ESM paruošimas ir tyrimas“. Buvo sukurtos medžiagų sąnaudų skaičiavimo programos, kurios pirmiausia buvo įdiegtos KTU mokymo procese, paskui pradėtos taikyti Lietuvos baldų įmonėse.

Respublikos ir užsienio spaudoje vieno ir su bendraautoriais publikuota per 90 mokslinių ir metodinių darbų. Dalyvavo vykdant LR Vyriausybės programą „Miškų ūkio medienos pramonės vystymas 1995–2005 m.“ ir Lietuvos Respublikos “Mokslas ir pramonė” konferencijose.

B. Papreckio pedagoginė ir mokslinė veikla, medienos gaminių standartizacijos darbai pažymėti Lietuvos Vyriausybės, Lietuvos standartizacijos departamento,  Generalinės miškų urėdijos ir Kauno technologijos universiteto padėkomis bei nusipelniusio Lietuvos standartizacijos darbuotojo garbės ženklu.

Bronislovas Papreckis taip pat domėjosi katedros istorija. Kartu su bendraautoriais A. Barkausku, Č. Jakimavičiumi, A. Kajalavičiumi 1991 m. išleido knygelę „Medienos mechaninės technologijos katedra: 1941–1960–1991 m.“  ir 2013 m. „Medienos technologijos katedros istorija. Nuo katedros įkūrimo 1941 m. iki 2011 m.“ (II leidimas).

Docentas yra rūpestingas bitininkas ir kolegas pavaišina ekologišku liepų ir pievų medumi.

Į pensiją išėjo 2003 m. birželio 27 d. Nuo 2010 m. vasario  mėn. atsisakė standartizacijos technikos komiteto “Mediena“, kuriam teko vadovauti 17 metų,  pirmininko pareigų. Mirė 2017-02-13.

 

Parengė V. Norvydas

© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC