BALČYTIS Algirdas

Plačiau: 

Algirdas Balčytis gimė 1926-09-04 Kybartuose, Vilkaviškio apskrityje, pašto tarnautojų šeimoje. Tėvams keičiant darbovietę, gyveno Kudirkos Naumiestyje  ir Aukštadvaryje. Iki 1941 m. birželio lankė Švėkšnos gimnaziją, kurioje baigė 4 klases. 1941-.06-14 Balčyčių šeima (tėvai, dvi seserys ir du broliai) buvo ištremti į Aikiną, Komijos ASSR. Aikine dirbo šaltkalviu vietinės pramonės gamykloje. 1943 m. kartu su tėvu buvo atskirtas nuo šeimos ir perkeltas į Vorkutą. Dirbo šaltkalviu kombinato Vorkutugol statybos kontoroje, metalo drožėju Vorkutugol mechaninėje gamykloje. 1945 m. įstojo į Vorkutos kalnakasybos technikumą, kuriame mokėsi iki 1948 m. Tuomet grįžo į Lietuvą ir įstojo į Vilniaus politechnikumą, kurį su pagyrimu baigė 1949 m., įgydamas techniko-elektriko specialybę. 1949 m. įstojo į Kauno universiteto Elektrotechnikos fakultetą. 1952m. antrą kartą ištremtas į Vorkutą, Komijos ASSR. Dirbo kombinato Vorkutugol projektavimo biure vyresniuoju techniku, vėliau inžinieriumi. 1953 m. įstojo į Uralo politechnikos instituto neakivaizdinį skyrių Sverdlovske. Baigęs šį institutą, 1957 m. įgijo inžinieriaus elektrotechniko specialybę. 1957 m. buvo reabilituotas. 1958 m. grįžo į Lietuvą ir įsidarbino Pramprojekte vyr. inžinieriaus pareigose. Vėliau, dirbdamas vyresniuoju specialistu, įstojo į Kauno politechnikos instituto neakivaizdinę aspirantūrą Bendrosios elektrotechnikos katedroje (BEK). 1962 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją „Įvadas į nuolatinės srovės talpinių indukcinių mašinų teoriją“ (mokslinis vadovas prof. dr. Petras Baskutis). Nuo 1964 m. pradėjo dirbti BEK, o nuo 1966 m. iki 1990 m. (iki išėjimo į pensiją) dirbo docento pareigose Teorinės elektrotechnikos katedroje (TEK). Technikos mokslų kandidato laipsnis ir docento vardas jam suteiktas 1968 m. Dirbdamas katedroje A.Balčytis pradėjo gilintis į elektros ir magnetizmo problemas. Atliko labai gilią šios problemos analizę, pagrindė magnetinių krūvių ir magnetinių monopolių egzistavimo galimybę. Šie uždaviniai aktualūs ir dabar, kuriant ypač efektyvius energijos šaltinius. Jis sukūrė originalų dualinės inversijos metodą, kuris buvo panaudotas skaičiuojant ir konstruojant talpines elektros mašinas. Jam vadovaujant katedroje buvo atliekami magnetodinaminių procesų tyrimai. Šia tema buvo apgintos dvi daktaro disertacijos, paskelbta virš 60 mokslinių straipsnių. Sukurtas ir pagamintas talpinis variklis, gautos išradimų teisės. Remdamasis savo sukurta magnetotechninių sistemų teorija, šioje elektrotechnikos mokslo srityje A.Balčytis matė didžiulę prasmę. Jis rašė: „Magnetotechnika yra mokslo šaka apie krūvių impulsų judėjimą ir jų sukurtus elektromagnetinius reiškinius, kurie yra dualiai simetriški elektrodinaminiams . Magnetodinaminių ir magnetotechninių reiškinių pritaikymo sritis yra labai plati (energetika, ryšiai, automatika, skaičiavimo technika, matavimo prietaisai ir kt.). Šio mokslo pagrindu A.Balčytis siūlė įvesti naują paskaitų ciklą visiems studentams-elektrikams, pavadinimu Magnetotechnika. Sudarė šių paskaitų programą ir planą (jų anotacija yra katedroje). 1973 m. jis išleido mokslinę monografiją rusų kalba „Energijos srautų indukcinių keitimo procesų talpinė posritė“, kurioje atskleidė savo sukurtą teoriją. Ją buvo numatęs ginti kaip habilitacinį darbą. Jau buvo parengtas ir autoreferatas, tačiau negalėjo to padaryti dėl susidariusių gyvenimo aplinkybių. A.Balčytis mirė Kaune 2001 m. lapkričio mėn. 29 d. Palaidotas Senavos kapinėse.

Parengė Leonardas Rinkevičius

© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC