ŽVIRONAS Antanas,

Gimimo data: 
1899-10-30

fizikas, profesorius, filosofijos daktaras, VU Fizikos ir matematikos fakulteto dekanas (1944-1945), Bendrosios ir Eksperimentinės fizikos katedrų vedėjas, visuomenės veikėjas, sovietų politinis kalinys (1945-1954). Mirė 1954-10-06.

Plačiau: 

    Antanas ŽVIRONAS (1899-10-30 Užpaliai, Utenos apskr. – 1954-10-06 Vilnius), fizikas,  filosofijos daktaras, profesorius,  politinis kalinys.
   Mokėsi Užpaliuose, Utenoje ir Vilniuje. 1915 m. su karo pabėgėliais evakavosi į Tomską. Čia 1918 m. aukso medaliu baigė gimnaziją. 1921 m., grįžęs į Lietuvą, mobilizuotas į kariuomenę, mokėsi Kauno karo mokykloje. Ją baigė su pagyrimu ir gavo dovaną–auksinį laikrodį. 1923–1926 m. tarnavo Lietuvos kariuomenės mokomoje artilerijos kuopoje leitinantu.  1926 m. įstojo į Lietuvos universiteto Matematikos – gamtos fakulteto fizikos skyrių. Studijuodamas dirbo Eksperimentinės fizikos katedros jaunesniuoju laborantu. Baigus universitetą (1928) pakeltas jaunesniojo asistento pareigas. Aktyviai populiarino fiziką. Buvo apsisprendęs socialdemokratas, universitete priklausė žaizdrininkams. 1927 m. su kitais devyniais „Žaizdro“ draugijos nariais suimtas, bet nesudarius bylos paleistas. 1929 m. paskirtas vyr. asistentu. Tais pačiais metais, po pasikėsinimo į Lietuvos vyriausybės ministrą pirmininką A. Voldemarą, nuteistas kalėti vienerius metus. Protestuojant mokslo visuomenei bausmė buvo sušvelninta, vėliau panaikinta. 1931 m. komandiruotas į Ciuricho universiteto Fizikos institutą tobulintis atomo spektroskopijos srityje. Čia tyrė gyvsidabrio spektro rezonansinės linijos hipersmulkiąją struktūrą. Už atliktus darbus 1933 m. jam suteiktas Ciuricho universiteto filosofijos daktaro laipsnis. Šis laipsnis 1934 m. nostrifikuotas Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-gamtos fakulteto taryboje. 1935 m. apgynė habilitacinį darbą ir buvo paskirtas priv. docentu. Dirbdamas mokslinį darbą stipriai apsinuodijo gyvsidabrio garais ir tai keleriems metas sutrukdė tolesnę jo aktyvią veiklą.
   1938 m., pagėrėjus sveikatai, skaitė paskaitas, su kitais parašė ir išleido „Fizikos laboratorinius darbus“. Jis buvo vienas iš Lietuvos gamtininkų draugijos sumanytojų ir valdybos narių, bendradarbiavo „Lietuviškoje enciklopedijoje“. Gerai mokėjo lietuvių, rusų, vokiečių ir silpniau prancūzų bei anglų kalbas, todėl produktyviai dirbo mokslinės terminologijos srityje. 1940 m. privat docentas A. Žvironas buvo perkeltas į Vilniaus universitetą. Šio universiteto buvo išrinktas ekstraordinariniu profesoriumi (1942).  Fizikos ir matematikos fakulteto dekanas (1944 – 1945),  Bendrosios fizikos katedros vedėjas (1944), tais pačiais metais  Eksperimentinės fizikos katedros vedėjas. 1945 m.  sovietų suimtas, nuteistas 10 metų kalėti ir 5 m. tremties. Kalėdamas Pečioros lageryje, kurį laiką dirbo sovietų nuteisto žymaus mediko G. Daniševskio suorganizuotoje Mokslinių tyrimų laboratorijoje, rengė publikacijas apie Šiaurės klimatą. 1948 m. laboratoriją uždarė ir po dvejų metų A. Žvironą perkėlė į Abezės režiminį lagerį. Čia per vieną ilgai trukusį tardymą, buvo taip sužalotas, kad tik po savaitės atgavo sąmonę. Sovietiniai kalėjimai ir lageriai visiškai palaužė jo silpną sveikatą. 1954 m. išleistas iš Maskvos kalėjimo. Po 86 dienų mirė. 1988 m. sovietinė valdžia prof. A. Žvironą reabilitavo. 
                                                  Sudarė: Albinas Tamašauskas
   Literatūra
   Antanas Žvironas. Vilniaus kalėjimuose ir Pečioroje. – Utena, 1992.
   Antanas Žvironas. – Vilnius, 1997.
   E. Makariūnienė. Neprilygstama mylimoji – fizika. Šiuolaikinė fizika Lietuvoje. –  Kaunas: Šviesa, 2005. – P. 298–309.
 

© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC