JUCYS Adolfas,

Gimimo data: 
1904-09-12

profesorius, fizikos ir matematikos mokslų daktaras, akademikas, Valstybinės premijos laureatas, VU Teorinės fizikos katedros vedėjas (1944-1971) , Lietuvos MA geologijos, chemijos ir technikos mokslų skyriaus akademikas sekretorius (1953-1963), Lietuvos MA Fizikos ir matematikos instituto direktorius (1956-1963). Mirė 1974-02-04.

Plačiau: 

   Adolfas JUCYS (1904-09-12 Klausgalvių Medsėdžiai, Salantų valsč. Kretingos apskr. –1974-02-04 Vilnius), fizikas, fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius, akademikas, šiuolaikinės fizikos pradininkas Lietuvoje.
   1927 m., baigęs Plungės realinę gimnaziją, Lietuvos universitete pradėjo studijuoti fiziką. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventas (1931). Po karinės tarnybos, VDU Eksperimentinės fizikos katedros j. laborantas. Dirbdamas atkakliai studijavo kvantinę mechaniką, gilinosi į naują, gana sudėtingą, teorinės fizikos sritį ir pradėjo savarankiškus tyrimus. 1938 m. universiteto mokslo darbuose paskelbė straipsnį apie metalinio kalio savybes. 1939 m. išvyko vienerius metus stažuotis į Kembridžo universitetą. Čia klausė žymaus statistinės fizikos bei kvantinės teorijos specialisto prof. R. Faulerio, kvantinės mechanikos kūrėjo A. P. Dirako ir kitų specialistų paskaitų. 1940 m. vyr. asist. A. Jucys iš VDU perkeltas į Vilniaus universiteto (VU) Fizikos ir matematikos fakultetą. Čia 1941 m. įvertinimu „magna cum laude”  apgynė daktaro disertaciją, tačiau sovietinė Aukštoji atestacinė komisija ją pripažino tik kaip mokslų kandidato laipsnį. Vokiečių kariuomenei pasitraukus iš Lietuvos vadovavo LSSR švietimo liaudies komisariato Aukštųjų mokyklų valdybai, vėliau Vilniaus pedagoginiam institutui. Pasižymėjo organizaciniais gabumais, neformaliai ir operatyviai spręsdavo  iškilusius klausimus, sugebėdavo sunkiu pokariniu laiku surasti reikalingų resursų. 1951 m. A. Jucys apsigynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją, 1944 – 1971 m. VU Teorinės fizikos katedros vedėjas, 1953 m. jam pripažintas  profesoriaus mokslinis vardas ir išrinktas Lietuvos mokslų akademijos (LMA) akademiku, 1953 – Lietuvos MA geologijos, chemijos ir technikos mokslų skyriaus akademikas sekretorius, 1956 – 1963 m. MA Fizikos ir matematikos instituto direktorius.
   Jo svarbiausi moksliniai darbai yra iš daugiaelektronių atomų teorijos. Jis monografijų „Teorinis jonų ir ir neutralaus C tyrimas”, „ Judėjimo kiekio momento matematinis aparatas” ir „Atomo teorijos matematiniai pagrindai” bendraautoris, žurnalų „Lietuvos fizikos rinkinys”  (nuo 1961), „Molecular Physics” (nuo 1970), tęstinio leidinio „Quantum Theory of Matter” (nuo1965) redaktorių kolegijos narys, Lietuvos tarybinės enciklopedijos mokslinis konsultantas (1976 – 1984), respublikinės premijos laureatas (1968). Jis Lietuvos fizikų draugijos vienas steigėjų. A. Jucio iniciatyva 1956 m. įkurtas MA Fizikos ir matematikos institutas, 1961 m. realizuota jo idėja Lietuvos MA įkuriant skaičiavimo centrą jį aprūpinti elektronine skaičiavimo mašina. Jis rūpinosi ir eksperimentinės spektroskopijos išplėtojimu Lietuvoje. Ši didžiulė visuomeninė, organizacinė ir kitokia veikla A. Juciui neužgožė tiesioginio mokslinio darbo. Padaugėjus mokinių (per keturiasdešimt mokslo kandidatų. penki mokslų daktarai), jis liko tikrasis šios mokslinės mokyklos vadovas. A. Jucio ir jo mokinių darbai pelnė pripažinimą ne tik Sovietų Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje. Tapęs žymiu mokslininku, A. Jucys vistiek liko savo gimtojo krašto – Žemaitijos patriotu. Kasmet keliaudavo po Žemaitijos mokyklas, moksleivius kviesdavo rinktis sunkią, bet įdomią fiziko specialybę.
   1961 m. jam suteiktas Lietuvos nusipelnusio mokslo veikėjo garbės vardas.

                                            Parengė A. Tamašauskas

Literatūra
A. Savukynas. Profesorius Adolfas Jucys: „Atomas mano – gyvenimas”. Šiuolaikinė fizika Lietuvoje. – Kaunas: Šviesa, 1997. – P. 310 – 325. 

  

© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC