ŠTREIMIKIS Jonas

Plačiau: 

 Jonas  Štreimikis (1914- 03-25 Mikalauskai, Marijampolės apskr.–1999-11-05 Kaunas), ilgametis KPI Fizikos katedros darbuotojas (1951–1988).

   Jono tėvai buvo valstiečiai, valdė 15 ha ūkį. Baigęs Janaukos pradinę mokyklą, 1928 m. įstojo į Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją. Čia   baigęs šešias klases, 1934 m įstojo į Kauno aukštesniąją technikos mokyklą.  1940 m., baigęs šią mokyklą, tapo pramonės mechanikos techniku. 1940–1944 m. jis tapo Vilkaviškio valstybinės amatų mokyklos mokytoju. Iki 1948 m. dirbo Marijampolės dailiųjų amatų mokyklos mokytoju, tuo pat metu dėstė fiziką ir matematiką Marijampolės suaugusiųjų gimnazijoje.  1948–1951 m. dirbo įvairiose Kauno įmonėse ir įstaigose. 1951 m. priimtas dirbti KPI Fizikos katedros vyr. laborantu, vėliau–mokymo meistru (1961), laboratorijos vedėju (1966), aukštos kvalifikacijos darbininku (1972). Keletą metų antraeilėse pareigose dirbo Kauno 14 –toje vidurinėje mokykloje darbų mokytoju. Visur pasižymėjo iniciatyva, darbštumu ir pareigingumu. Dirbdamas katedroje jis rūpinosi „Mechanikos ir molekulinės fizikos“ mokomųjų laboratorijų technine priežiūra, kūrė naujus laboratorinis darbus. Institutas iš Universiteto paveldėjo primityvią mokomųjų  fizikos laboratorijų įrangą. Sovietiniai okupantai buvusius Universiteto ryšius su užsienio firmomis nutraukė, o  patys keletą dešimtmečių joms reikalingos įrangos negamino. Padėtis tapo kritine septintajame dešimtmetyje Institutui plečiantis, kai vietoje vienos šios krypties laboratorijos prireikė įrengti tris. Vienintelė išeitis buvo katedros jėgomis, panaudojant fabrikuose gamintus  elementus, surinkti laboratorinių darbų stendus. Čia labai pravertė J. Štreimikio gebėjimai ir žinios, įgytos Technikos mokykloje. Jis buvo ypač gerai įvaldęs staliaus techniką, gebėjo atlikti šaltkalvio darbus, buvo iniciatyvus, dirbo kūrybingai su suvalkietišku stropumu. Katedros kolegoms mielai padėdavo spręsti netgi buitines problemas. Naujai įrengiant laboratorijas kartu vyko ne tik įrangos modernizavimas, bet ir laboratorinių darbų užduočių plėtimas. Tam aštuntojo dešimtmečio pradžioje atsakingu už šios laboratorijos dalykinį ir metodinį lygį katedros vedėjas įpareigojo A. Tamašauską. Tuo metu katedros dėstytojai būdavo siunčiami stažuotis į įvairias Sovietų Sąjungos aukštąsias mokyklas. Daugelis jų stažavosi sovietmečiu gana moderniame Maskvos inžinerinės fizikos institute. Naujus ir naudingus  laboratorinius darbus bei jų užduotis stengtasi įdiegti ir KPI fizikos laboratorijose. Įgyvendindamas jų siūlymus J. Štreimikis įrengė „Spyruoklinės svyruoklės svyravimų tyrimų“, „Stygos svyravimų tyrimų“, „Garso greičio strypuose matavimo stovinčiųjų bangų metodu“, „Garso greičio ore nustatymo bangų interferencijos metodu“, „Kietojo kūno temperatūrinio ilgėjimo koeficiento nustatymo“, „Entropijos pokyčio nustatymo kaitinant ir išlydant kristalinį kūną“, „Metalų šilumos laidumo koeficiento nustatymo“, „Dielektriko šilumos laidumo koeficiento nustatymo“  laboratorinių darbų stendus. Vienus konstravo pats, kitus pagamino pagal duotus eskizus, padedant katedros dirbtuvėse dirbusiems L. Špokevičiui ir J. Bartusevičiui. Daugelį senesnių laboratorinių darbų stendų modernizavo ir papildomai įrengė reikalingą jų komplektų skaičių.  Naujus, teorine ir praktine užduotimi išplėstus šių darbų aprašymus parašė V. Ambrasas, A. Puodžiukynas ir A. Tamašauskas. Už darbštumą ir kūrybingumą  katedros kolegų ir Instituto vadovybės J. Štreimikis buvo gerai vertinamas.  Daug kartų rektorius jam reiškė padėką, skatino pinigine premija (1987), Aukštojo mokslo ministras apdovanojo Garbės raštu (1974). 1988 m. jis  išėjo į pensiją.

     Albina ir Jonas Štreimikiai užaugino sūnų Regimantą. Jis, Kauno politechnikos institute įgijęs informacinių technologijų specialybę, šiuo metu dirba JAV.

     Jonas Štreimikis mirė 1999 m. lapkričio 5 d. Kaune. Palaidotas Karmėlavos kapinėse.

 

 Parengė  Albinas Tamašauskas

© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC