ŠPOKEVIČIUS Leonas

Plačiau: 

 Leonas Špokevičius (1906-02-26 Gudgaliai, Biržų apskr.1976-04-13 Kaunas), ilgametis VDU (vėliau KPI) darbuotojas (19401976).

     Leono tėvai buvo ūkininkai. Vyresnįjį sūnų Joną leido į mokslus, o Leoną į Skrebotiškio pradinę mokyklą. Paaugęs, brolio aviatoriaus paveiktas, atvyko į Kauną ir čia 1927 m. baigė Karo aviacijos motorininkų kursus, įgydamas aviacijos mechaniko specialybę. Lietuvos kariuomenėje tarnybą baigė 1928 m. puskarininkio laipsniu ir buvo priimtas į Krašto apsaugos ministerijos Karo aviacijos mokyklą civiliniu tarnautoju (motoristu). Čia dirbo iki sovietiniai okupantai mokyklą likvidavo (1940). Kitais metais buvo priimtas dirbti į Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos katedrą vyr. mechaniku. Lietuvą vėl okupavus sovietams (1944),  jis paskirtas dirbti vyr. laborantu,   vėliau mokymo meistru (1956), laboratorijos vedėju (1961), aukštos kvalifikacijos darbininkumechaniku (1970). Kitais metais buvo paskirtas į žinybinę Mikroelektronikos laboratoriją.

     Sovietmečiu L. Špokevičius Fizikos katedrai buvo tikras atradimas. Po karo laboratorijos buvo labai skurdžios. Nuo septintojo iki devintojo dešimtmečio mokslinis darbas iš biudžeto buvo beveik nefinansuojamas:  katedros moksliniam darbui vidutiniškai per metus buvo skiriama tik apie 1000 rublių. L. Špokevičius kaip mechanikas turėjo ne tik „auksines rankas“, bet ir meistro savigarbą: ką darydavo, atlikdavo  maksimaliai kruopščiai ir  tiksliai. Didžiąją užsakymų dalį atlikdavo tekinimo staklėmis. Jis daug nuveikė modernizuojant Elektros bei Optikos mokomąsias laboratorijas. Jo indėlis į Fizikos katedros mokslinių darbų sėkmę yra labai didelis. Katedros aspirantams jis gamino specializuotą aparatūrą: aspirantas Adolfas Dabkevičius sukonstravo, o L. Špokevičius pagamino didelio intensyvumo monochromatinių Rentgeno spindulių lempą su keičiamais anodais; aspirantams Emilijui Vaineikiui, Albinui Tamašauskui ir Juozui Okuniui jis pagamino didelio vakuumo kameras plonųjų sluoksnių gamybai, keičiant jų gavimo sąlygas; aspirantams Enrikui Jaroniui, Vytautui Ilgūnui, Broniui Kukšai, Onai Kubiliūnienei, Kalikstui Paulauskui ir kitiems, pagal jų projektus, pagamino ultragarsinių skysčių  interferometrų kameras, reflektoriaus padėties keitimo pavaras ir kt.; Liudvikui Pranevičiui ir Jonui Bartašiui pagamino įrangą išsielektrinimo reiškiniams vakuume tirti; aspirantui Alfonsui Grigoniui jautrų mikrodozatorių dujų padavimui į vakuumo kamerą. Su tomis  įrangomis buvo parengtos ir apgintos kelios dešimtys disertacijų.

     Už gerą darbą L. Špokevičių gerbė bendradarbiai ir vadovybė. Rektorius daug kartų jam reiškė padėką. Jis buvo pilietiškai aktyvus, nepriklausomoje Lietuvoje priklausė Lietuvos šaulių sąjungai.  Leono vyresnysis brolis Jonas, 1920 m. baigęs Panevėžio gimnaziją, įstojo į Karo mokyklą Kaune. Ją baigė 1921 m. leitenanto laipsniu. 1924 m. ir 1926 m. baigė Fizinio lavinimo kursus.  Baigus aviacijos kursus, perkeltas į Karo aviaciją. 1928 m. baigė Meno mokyklos bendrąjį skyrių. Baigus specialius fotografijos kursus Paryžiuje, 1931 m. paskirtas Karo aviacijos štabo foto tarnybos viršininku, kitais metais pakeltas majoru. 1940 m. liepos 14 d. sovietinių okupantų suimtas, įkalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime ir 1941 m. birželio 26 d. Červenėje NKVD vykdytų masinių žudynių metu žuvo. Jis apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1930), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), garbės ženklu „Plieno sparnai“.

      Leonas Špokevičius mirė staiga 1976 m. balandžio 13 d. Palaidotas Senavos kapinėse.

 

 Parengė  Albinas Tamašauskas

© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC