Įkurta ORGANINĖS CHEMIJOS TECHNOLOGIJOS katedra

Gimimo data: 
1922-04-12

      Pirmajame Lietuvos universiteto statute  Lietuvos Steigiamojo Seimo priimtame 1922 m. kovo 24 d. ir vyriausybės 1922-04-12 paskelbtame nutarime buvo numatyta Technikos fakultete įsteigti Organinės technologijos katedrą. Katedros steigėjas ir pirmasis jos vedėjas buvo pirmasis Lietuvos universiteto rektorius prof. Jonas Šimkus (1922–1923). 1927 m. katedroje buvo įvestos pasirenkamosios disciplinos: pluoštinių medžiagų ir dažų technologija, odų technologija ir anglies hidratų technologija. 1926 m. cheminės technologijos specialybę studijavo septyni studentai, vėliau jų skaičius padidėjo iki 20-30. 1930 m., vietoj dviejų organinės technologijos ir neorganinės technologijos katedrų, buvo palikta viena Cheminės technologijos katedra, kuriai vadovavo prof. J. Šimkus. Joje buvo rengiami cheminės technologijos inžinieriai. 1940 m.. sovietinės Lietuvos aukštojo mokslo reformos metu šalia kitų katedrų buvo atkurta ir Organinės technologijos katedra. 1940–1943 m. šiai katedrai vadovavo prof.  Juozas Vėbra, kuris 1943 m. už patriotinę veiklą iš darbo Universitete buvo atleistas, suimtas ir išvežtas į Vokietiją.  Po karo,  1944-11-13 Organinės technologijos katedros vedėju buvo paskirtas inž. Vytautas Šukys. Siekiant labiau specializuoti cheminės technologijos studijas, mokymo planuose buvo įvesti specialiosios technologijos kursai: fermentacija ir maisto produktai, odos ir kailiai, farmacija ir kvepalai, tekstilės cheminė technologija.  Atnaujinti ir mokslo tiriamieji darbai. Tyrinėtos vietinės tanidinės žaliavos, etilo alkoholio gamybos technologija. 1946 m. katedros vedėju tapo inž. Jonas Venskevičius. 1947 m., reorganizavus Technologijos fakultetą, katedra rengė organinių medžiagų technologijos ir maisto produktų technologijos inžinierius. 1950 m. Kauno valstybinio universiteto techniškųjų fakultetų pagrindu įkūrus Kauno politechnikos institutą, organinės technologijos specialybės inžinierių rengimas buvo  perduotas Organinės chemijos katedrai, kuriai vadovavo prof. Antanas Purėnas. 1956 m. ši katedra buvo performuota į Organinės chemijos ir technologijos katedrą. Ji rengė odų ir kailių technologijos, pluoštinių medžiagų cheminės technologijos inžinierius. 1958 m. pradėti rengti celiuliozės ir popieriaus technologijos specialistai, taip pat į pirmą kursą buvo priimti pirmieji devyni jaunuoliai, pareiškę norą dirbti Kauno dirbtinio pluošto gamykloje. Iki 1970 m. dieninį skyrių baigė 75, o vakarinį – 17 cheminių pluoštų technologijos specialistų. 1962-09-21 Organinės chemijos ir technologijos katedros vedėju buvo paskirtas doc. Jonas Zdanavičius. Padidėjus darbų apimčiai ir įvairių specializacijų studentų skaičiui, 1965-09-01 buvo atkurtos dvi katedros: Organinės chemijos katedra ir Organinės technologijos katedra, kuriai vadovauti liko J.Zdanavičius. 1967–1993 m. katedra rengė tekstilės apdailos cheminės technologijos ir įrengimų, odų ir kailių technologijos bei celiuliozės ir popieraus technologijos specialistus.  1972-12-01 Organinės technologijos katedros vedėju paskirtas  prof. Adolfas Paulauskas, o  1991–1995 m. katedrai vadovavo doc. Rimtautas Kavaliūnas. 1996 m. katedros vedėju išrinktas prof.  Juozas Vidas Gražulevičius, 20062010 m. jai  vadovavo prof. dr. Jolanta Liesienė.  Nuo 2011 m. katedrai vėl vadovauja prof. J. V. Gražulevičius.

     1992 m. išleista pirmoji cheminės inžinerijos magistrų laida, pradėta rengti  ir vartojamųjų gaminių cheminės technologijos diplomuoti inžinieriai, įvestos naujos programos bakalauro, chemijos (polimerų) magistrantūros ir doktorantūros studijoms. Per septynerius metus parengti 35 polimerų chemijos, chemijos bei cheminės inžinerijos magistrai. 19481998 m. katedra parengė 232 popieriaus ir celiuliozės technologijos, 852 tekstilės cheminės technologijos ir 401 odų ir kailių technologijos specialistą. Katedros darbuotojai savo studentams, magistrantams bei doktorantams dėstė įvairias disciplinas: polimerų chemiją ir fiziką, tekstilės apdailos technologiją ir įrengimus, tekstilės medžiagas, šikšnų ir kailių technologiją, medienos chemiją ir popieriaus technologiją, cheminių pluoštų technologiją, gamtinių junginių chemiją, technologinius transporto įrengimus, koloristiką, analitinę ir preparacinę chromatografiją, kosmetikos preparatų chemiją ir technologiją, biokosmetiką, bendrąją organinę technologiją, valymo chemiją ir technologiją, poligrafines medžiagas. Katedroje įsteigtos dvi laboratorijos: Spektrofotometrijos ir mokomoji  Organinės technologijos laboratorija, jungianti polimerų chemijos ir fizikos, tekstilės cheminės technologijos, šikšnų ir kailių technologijos, popieriaus technologijos, medžiagų mokslo ir koloristikos laboratorijas. Spektrofotometrijos laboratorija įkurta 1965 m. Pradžioje jos vedėju buvo Pranas Liaugminas. Nuo 1968 m. laboratorija  rūpinosi ilgametė jos vedėja Ina M. Liutvinienė. Joje cheminių medžiagų spektrinės analizės, fluorescencinės, infraraudonosios, atominės absorbcijos ir kitais metodais buvo atliekami universiteto mokslininkų ir studentų tiriamieji darbai.

      Katedros darbuotojai išleido su studijomis susijusių vadovėlių ir mokymo knygų, iš kurių svarbiausi: „Cheminė technologija“ (J.Šimkus, 1923),  „Kaučiukas“ (J.Šimkus, 1935), „Pluoštinės medžiagos“ (A.Paulauskas ir kt., 1960), „Šikšnų ir kailių fabrikų įrengimai“ (A.Skrodenis, V.Šukys, 1975), „Polimerų chemija“ (R.Kavaliūnas, 1989),  „Dažymo chemija ir technologija“ (J.Musnickas, 1998), „Šikšnų ir kailių technologijos pagrindai“ (K.Beleška, 1999), „Polimerų fizika ir chemija“ (A.Žemaitaitis, 2001), „Polimerų sintezė ir tyrimas“ (G.Buika ir kt., 2006), „Skysčių ir dujų chromatografijos pagrindai“ (J.Liesienė ir G.Buika, 2007).

     Katedros darbuotojų moksliniai interesai nuo jos įkūrimo keitėsi nežymiai. J. Šimkaus veikalai rodo,  jog  jau tarpukario laikotarpiu buvo pradėta domėtis polimerinių medžiagų chemija ir technologija. Vėlesniais metais darbų kryptys apėmė polimerų chemijos, savybių ir perdirbimo tyrimus, tekstilės medžiagų apdailos, odų ir kailių išdirbimo ir apdailos technologijų tobulinimo sritis. 1962 m., vadovaujant A.Paulauskui,  katedroje buvo vykdomi vilnos ir cheminių pluoštinių medžiagų fotocheminės destrukcijos ir stabilizacijos tyrimo darbai. Bendradarbiaujant su tekstilės įmonėmis, parengta ir apginta  11 disertacinių daktaro darbų. Pluoštinių medžiagų apdailos ir dažymo srityje, vadovaujant doc. Stasiui Rutkauskui, aspirantai atliko medvilninių audinių dažymo  ir apdailos epoksipropiliniais aminų ar alkoholių junginiais  tyrimus. Apgintos trys disertacijos. Katedroje vadovaujant J. Zdanavičiui reikšmingų darbų atlikta celiuliozės ir pluoštų cheminio bei fizikinio modifikavimo srityje. 1965–1990 m. buvo parašyta ir apginta 11 daktaro disertacijų. Šioje darbų kryptyje aktyviai dirbo ir vėliau tyrėjų grupę sudaręs prof. Algirdas Žemaitaitis. Gamtinių ir sintetinių heterograndinių polimerų modifikavimo srityje šioje mokslo gupėje 19822014 m. parengtos ir apgintos 8 disertacijos. J.Zdanavičiaus grupės darbų kryptį–celiuliozės poringos struktūros formavimo tyrimus, celiuliozinių chromatografinių sorbentų sintezę  ir jų pritaikymą baltymų chromatografijoje nuo 1985 m. toliau vystė prof. dr. J.Liesienė su 7 doktorantais. 

     Doc. R.Kavaliūno mokslo grupės tyrėjai sintetino  naujus organinius polimerinius fotolaidininkus. Jam vadovaujant atlikti ir apginti 8 disertaciniai darbai. R.Kavaliūno darbus tęsė jo išugdytas mokslininkas  J.V.Gražulevičius, kuris suformavo naują fotolaidžių polimerų sintezės kryptį. Šioje srityje jam vadovaujant parašyta ir apginta 14 disertacinių darbų. Dar viena šios grupės interesų sritis – keratino ir kolageno cheminių pokyčių apdailos ir dažymo procesuose įtakos vilnos struktūrai ir savybėms tyrimas (1992 2010). Šia tema apgintos dvi disertacijos (vad. J.Musnickas). Odų ir kailių technologijos mokslinėje grupėje (vad. Skrodenis ir K.Beleška) buvo atlikti poliesterinių ir poliuretaninių lakų naudojimo šikšnų apdailai,  trumpalaikio odų konservavimo technologijų sukūrimo tyrimai. Apginti šeši disertaciniai darbai.

     Nuo 1993 m. katedra kasmet organizuoja mokslines konferencijas stambiamolekulių junginių chemijos ir technologijos klausimais, o nuo 2001 m. kartu su Vilniaus universiteto Polimerų chemijos katedra organizuoja tarptautinę konferenciją „Baltic Polymer Symposium“. Su fizika susijusioje tyrinėjimo kryptyje – vienos rūšies energiją paversti kitos rūšies energija gebančių medžiagų sintezėje ir jų taikyme. J.V. Gražulevičiaus  grupė bendradarbiauja su optoelektroninių prietaisų (saulės elementų, šviesos diodų) įvairių šalių kūrėjais ir bendrovėmis:  Samsung (Pietų Korėja) Novalend (Vokietija) bei chemijos koncernu BASF. Užpatentuoti aštuoni išradimai JAV ir dešimt išradimų  Europoje.

 

Parengė J. Musnickas

 

Literatūra:

1. KTU Cheminės technologijos fakultetas, katedros ir absolventai. Sudarytojai J.Vitkus, M.Martusevičius.  Kaunas: Technologija,  2009.

2. http://ktu.edu/ctf/turinys/istorija-3  Istorija 

© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC