Personalijos

BARŠAUSKAS Juozas,

Gimimo data: 
1912-03-18

profesorius, architektūros habilituotas daktaras, Statybos ir architektūros MTI direktoriaus pavaduotojas (1956-1978). Architektūros istorijos ir teorijos (1962-1967), Perspektyvinių problemų  (1967-1978) sektorių vedėjas. Mirė 1990-04-26.

BARŠAUSKAS Kazimieras,

Gimimo data: 
1904-05-13

profesorius, fizikos-matematikos mokslų daktaras, akademikas, Valstybinės premijos laureatas, nusipelnęs mokslo veikėjas, ilgametis Fizikos katedros vedėjas,   Technologijos bei Elektrotechnikos fakultetų dekanas (1947-1950), pirmasis KPI rektorius (1950-1964). Mirė 1964-05-24.

Plačiau: 

   Kazimieras BARŠAUSKAS (1904-05-13 Gižai, Vilkaviškio aps. – 1964-05-24 Vilnius), fizikas, fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius, akademikas, žymus mokslo ir visuomenės veikėjas.

   1925 m, baigęs Marijampolės realinę gimnaziją, įstojo į LU Matematikos ir gamtos fakulteto Fizikos skyrių. 1930 m.(VDU absolventas) buvo priimtas dirbti Eksperimentinės fizikos katedros jaunesniuoju laborantu. 1936 m. vienerius metus Šarlotenburgo (Berlyne) aukštosios technikos mokyklos Fizikos institute tyrė kosminius spindulius. Šiuos tyrimus tęsė Kaune ir iš jų VDU Matematikos ir gamtos fakulteto taryboje apgynė daktaro disertaciją (1938). Nuo 1940 m. fakultetą perkėlus į Vilnių, VDU Fizikos katedroje pasiliko dirbti vyr. asistentu. Šios katedros docentas (1940), profesorius, katedros vedėjas (1940). 1943 m., vokiečių okupantams uždarius universitetą, K. Baršausko iniciatyva prisidengus technikų rengimu buvo suorganizuoti kursai, kuriuose universiteto profesoriai ir dėstytojai skaitė visas pirmojo kurso disciplinas. Taigi universiteto veikla nenutrūko. Fizikos katedros vedėjas (1940-1941, 1944-1964) KVU Technologijos fakulteto dekanas (1947), Elektrotechnikos fakulteto dekanas (1947-1950), Kauno politechnikos instituto rektorius (1950-1964), Lietuvos MA tikrasis narys (1956), IV, V ir VI šaukimo LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas (1955-1964), LKP CK narys (1958-1961), Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas (1964), valstybinės premijos laureatas (1969), apdovanotas aukštais ordinais. K. Baršauskui vadovaujant 15 aspirantų ir dėstytojų apgynė disertacijas, 36 oponavo. Jo pastangomis įkurta Ultragarso probleminė laboratorija. Jo vadovauti darbai puslaidininkių tyrimo srityje sudarė prielaidas 1970 m. katedroje įkurti „Integralinių schemų gamybos technologinių procesų automatizavimo“ laboratoriją. Gimnazijų moksleiviams jis rašė fizikos vadovėlius, taip pat fizikos mokslo populiarinimo knygas. Lietuvos fizikų draugijos įkūrimo vienas iš iniciatorių, žurnalo „Lietuvos fizikos rinkinys“ redakcinės kolegijos narys, vienas iš „Žinijos“ draugijos steigėjų.
   K. Baršauskas atliko didžiulį organizacinį darbą statant instituto naujus korpusus, bendrabučius, įkuriant naujas mokymo ir mokslines laboratorijas, steigiant KPI filialus, tobulinant mokymo procesą. Jo rūpesčiu įsigyta pirmoji didžioji elektroninė skaičiavimo mašina. Remdamasis savo kaip mokslininko ir visuomenės veikėjo didžiuliu autoritetu, drąsa ir pilietine atsakomybe, jis kadrų klausimu neretai priimdavo sprendimus, prieštaraujančius LKP CK reikalavimams. Prof. K. Baršauskas buvo malonus, energingas, visiems lengvai prieinamas. Jis nesiekė asmeninės naudos ar karjeros, o pasiaukojančiai rūpinosi Lietuvos žmonių, ypač jaunimo, išsilavinimu, kultūra ir gerove. Mirė 1964 m. gegužės 24 d., palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.
 
                    
                                                              Parengė  Albinas Tamašauskas.
 
        Literatūra:
        Juozas Stražnickas. Profesorius Kazimieras Baršauskas. Meilės galia.
 Kaunas: Technologija, 2003.
        Albinas Tamašauskas. Iš Kauno universiteto ir politechnikos instituto praeities.
KTU: Technologija, 2000.
       Albinas Tamašauskas. Profesorius Kazimieras Baršauskas – žmogus, mokslininkas, pedagogas. Šiuolaikinė fizika Lietuvoje. Kaunas: Šviesa, 1997, p. 326-337.

BARZDŽIUKIENĖ Leonarda,

Gimimo data: 
1930-08-03

docentė, ilgametė Lietuvių kalbos katedros vedėja. Mirė 2007-08-04.

Plačiau: 

 Leonora Dominika BARZDŽIUKIENĖ (1930-08-03 Ratautai, Veprių valsč., Ukmergė  - 2007-08-04 Kaunas) pedagogė, kalbininkė, daktarė, docentė.

Mokėsi Ukmergės mergaičių gimnazijoje, Ukmergės mokytojų seminarijoje. Studijavo Vilniaus pedagogoniame institute. 1949-1951 m. dirbo Ukmergės mergaičių gimnazijoje, 1952-1953 m. - Čekiškės (Kauno r.) vidurinėje mokykloje. 1954-1970 m. - Šiaulių viešojoje bibliotekoje, 1970-1999 m. Kauno politechnikos institute (nuo 1981 m. docentė). 1980 m. apgynė daktaro disertaciją ,,Techninių specialybių studentų požiūris į grožinę litaratūrą ir pedagoginės jo formavimo prielaidos". Nuo 1990 m. Lietuvių kalbos katedros įkūrimo iki 1995 m. pabaigos vadovavo katedrai, vėliau dar penkerius metus dirbo docente. Nuo pat Lietuvių kalbos katedros įkūrimo pradžios L. Barzdžiukienės suburtas aktyvus kolektyvas planingai ėmėsi organizuoti lietuvių kalbos kultūros dėstymą. 1992 m. išleido ,,Praktinį lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos mokymo kursą" (su kitais), 1994 m. - ,,Kalbininkų  patarimus technikos specialybių studentams" (su kitais) . 1999 m. išleido monografiją ,,Būsimasis inžinierius ir humanitarinė kultūra" (372 p.), kitus leidinius. Paskelbė per 80 straipsnių įvairiuose moksliniuose leidiniuose. Vadovavo daugeliui KTU mokslinių temų, kuriose buvo gvildenamos kalbos kultūros dėstymas įvairiais aspektais.

                                                                  Parengė   A. Paulauskienė

 

Syndicate content
© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC