Personalijos

BARŠAUSKAS Kazimieras,

Gimimo data: 
1904-05-13

profesorius, fizikos-matematikos mokslų daktaras, akademikas, Valstybinės premijos laureatas, nusipelnęs mokslo veikėjas, ilgametis Fizikos katedros vedėjas,   Technologijos bei Elektrotechnikos fakultetų dekanas (1947-1950), pirmasis KPI rektorius (1950-1964). Mirė 1964-05-24.

Plačiau: 

   Kazimieras BARŠAUSKAS (1904-05-13 Gižai, Vilkaviškio aps. – 1964-05-24 Vilnius), fizikas, fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius, akademikas, žymus mokslo ir visuomenės veikėjas.

   1925 m, baigęs Marijampolės realinę gimnaziją, įstojo į LU Matematikos ir gamtos fakulteto Fizikos skyrių. 1930 m.(VDU absolventas) buvo priimtas dirbti Eksperimentinės fizikos katedros jaunesniuoju laborantu. 1936 m. vienerius metus Šarlotenburgo (Berlyne) aukštosios technikos mokyklos Fizikos institute tyrė kosminius spindulius. Šiuos tyrimus tęsė Kaune ir iš jų VDU Matematikos ir gamtos fakulteto taryboje apgynė daktaro disertaciją (1938). Nuo 1940 m. fakultetą perkėlus į Vilnių, VDU Fizikos katedroje pasiliko dirbti vyr. asistentu. Šios katedros docentas (1940), profesorius, katedros vedėjas (1940). 1943 m., vokiečių okupantams uždarius universitetą, K. Baršausko iniciatyva prisidengus technikų rengimu buvo suorganizuoti kursai, kuriuose universiteto profesoriai ir dėstytojai skaitė visas pirmojo kurso disciplinas. Taigi universiteto veikla nenutrūko. Fizikos katedros vedėjas (1940-1941, 1944-1964) KVU Technologijos fakulteto dekanas (1947), Elektrotechnikos fakulteto dekanas (1947-1950), Kauno politechnikos instituto rektorius (1950-1964), Lietuvos MA tikrasis narys (1956), IV, V ir VI šaukimo LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas (1955-1964), LKP CK narys (1958-1961), Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas (1964), valstybinės premijos laureatas (1969), apdovanotas aukštais ordinais. K. Baršauskui vadovaujant 15 aspirantų ir dėstytojų apgynė disertacijas, 36 oponavo. Jo pastangomis įkurta Ultragarso probleminė laboratorija. Jo vadovauti darbai puslaidininkių tyrimo srityje sudarė prielaidas 1970 m. katedroje įkurti „Integralinių schemų gamybos technologinių procesų automatizavimo“ laboratoriją. Gimnazijų moksleiviams jis rašė fizikos vadovėlius, taip pat fizikos mokslo populiarinimo knygas. Lietuvos fizikų draugijos įkūrimo vienas iš iniciatorių, žurnalo „Lietuvos fizikos rinkinys“ redakcinės kolegijos narys, vienas iš „Žinijos“ draugijos steigėjų.
   K. Baršauskas atliko didžiulį organizacinį darbą statant instituto naujus korpusus, bendrabučius, įkuriant naujas mokymo ir mokslines laboratorijas, steigiant KPI filialus, tobulinant mokymo procesą. Jo rūpesčiu įsigyta pirmoji didžioji elektroninė skaičiavimo mašina. Remdamasis savo kaip mokslininko ir visuomenės veikėjo didžiuliu autoritetu, drąsa ir pilietine atsakomybe, jis kadrų klausimu neretai priimdavo sprendimus, prieštaraujančius LKP CK reikalavimams. Prof. K. Baršauskas buvo malonus, energingas, visiems lengvai prieinamas. Jis nesiekė asmeninės naudos ar karjeros, o pasiaukojančiai rūpinosi Lietuvos žmonių, ypač jaunimo, išsilavinimu, kultūra ir gerove. Mirė 1964 m. gegužės 24 d., palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.
 
                    
                                                              Parengė  Albinas Tamašauskas.
 
        Literatūra:
        Juozas Stražnickas. Profesorius Kazimieras Baršauskas. Meilės galia.
 Kaunas: Technologija, 2003.
        Albinas Tamašauskas. Iš Kauno universiteto ir politechnikos instituto praeities.
KTU: Technologija, 2000.
       Albinas Tamašauskas. Profesorius Kazimieras Baršauskas – žmogus, mokslininkas, pedagogas. Šiuolaikinė fizika Lietuvoje. Kaunas: Šviesa, 1997, p. 326-337.

BARZDŽIUKIENĖ Leonarda,

Gimimo data: 
1930-08-03

docentė, ilgametė Lietuvių kalbos katedros vedėja. Mirė 2007-08-04.

Plačiau: 

 Leonora Dominika BARZDŽIUKIENĖ (1930-08-03 Ratautai, Veprių valsč., Ukmergė  - 2007-08-04 Kaunas) pedagogė, kalbininkė, daktarė, docentė.

Mokėsi Ukmergės mergaičių gimnazijoje, Ukmergės mokytojų seminarijoje. Studijavo Vilniaus pedagogoniame institute. 1949-1951 m. dirbo Ukmergės mergaičių gimnazijoje, 1952-1953 m. - Čekiškės (Kauno r.) vidurinėje mokykloje. 1954-1970 m. - Šiaulių viešojoje bibliotekoje, 1970-1999 m. Kauno politechnikos institute (nuo 1981 m. docentė). 1980 m. apgynė daktaro disertaciją ,,Techninių specialybių studentų požiūris į grožinę litaratūrą ir pedagoginės jo formavimo prielaidos". Nuo 1990 m. Lietuvių kalbos katedros įkūrimo iki 1995 m. pabaigos vadovavo katedrai, vėliau dar penkerius metus dirbo docente. Nuo pat Lietuvių kalbos katedros įkūrimo pradžios L. Barzdžiukienės suburtas aktyvus kolektyvas planingai ėmėsi organizuoti lietuvių kalbos kultūros dėstymą. 1992 m. išleido ,,Praktinį lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos mokymo kursą" (su kitais), 1994 m. - ,,Kalbininkų  patarimus technikos specialybių studentams" (su kitais) . 1999 m. išleido monografiją ,,Būsimasis inžinierius ir humanitarinė kultūra" (372 p.), kitus leidinius. Paskelbė per 80 straipsnių įvairiuose moksliniuose leidiniuose. Vadovavo daugeliui KTU mokslinių temų, kuriose buvo gvildenamos kalbos kultūros dėstymas įvairiais aspektais.

                                                                  Parengė   A. Paulauskienė

 

BASKUTIS Petras,

Gimimo data: 
1905-06-05

docentas, technikos mokslų daktaras, Elektros mašinų katedros įkūrėjas ir ilgametis vedėjas, KPI prorektorius mokslo reikalams (1951-1956). Mirė 1974-08-09.

BAUBLYS Mikalojus,

Gimimo data: 
1907-11-15

docentas, Braižomosios geometrijos ir grafinių darbų katedros pirmasis vedėjas (1940-1944), priverstinis emigrantas. Mirė 1990-08-22.

Plačiau: 

     Mikalojus BAUBLYS (1907-11-15 Telšiai – 1990-08-22   Štutgartas (Vokietija) inžinierius technologas, technikos mokslų daktaras, priverstinis emigrantas.

   1927 m. baigė Aukštesniąją technikos mokyklą Kaune, o 1932 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultetą ir įgijo inžinieriaus technologo specialybę. Būdamas studentu 1927–1931 m. dirbo Kauno amatų mokykloje, artilerijos dirbtuvėse, dėstė mechaniką, braižomąją geometriją, braižybą Ginklavimosi vadybos karininkų ginklininkų kursuose. Vėliau dirbo Technikos fakulteto Pritaikomosios mechanikos katedros jaunesniuoju laborantu ir rašė braižybos vadovėlį. Po universiteto baigimo, įvertinant praktinio darbo patirtį,  rekomenduotas vyresniojo laboranto pareigoms. 1934 m. paskirtas jaunesniuoju asistentu. Tais pačiais metais buvo išleistas pirmasis lietuviškas „Techninės braižybos“ vadovėlis. Didelė vadovėlio paklausa paskatino 1940 m. išleisti antrąją vadovėlio laidą: praplečiama jo apimtis ir labiau pritaikytas Technikos fakulteto studentams, technikams, braižytojams, Autorius brėžiniams apiformini rekomendavo naudoti DIN standartus, atspausdino ir komentavo pirmą lietuvišką braižybos standartą apie popieriaus formatų normas. Universiteto Technologijos fakultete 1940-1941 mokslo metais įkūrus Braižomosios geometrijos ir grafinių darbų katedrą,  buvo pirmasis šios katedros vedėjas, kurio pareigas ėjo iki 1944 m.

Dirbdamas Technikos fakultete M. Baublys buvo Šaulių sąjungos narys, redagavo žurnalą „Radijo mėgėjas“, moksliniais tikslais lankėsi automobilių ir variklių parodoje ir gamyklose užsienyje.. 1942 m. M. Baublys apgynė daktaro disertaciją „Impulsinio režimo reikšmė automobilio kuro sunaudojimui“.
Baigiantis Atrajam pasauliniam karui M. Baublys pasitraukė į Vakarų Vokietiją. Jo pastangomis buvo suorganizuoti universitetinio lygio technikos kursai pabėgėliams iš Lietuvos, kurie neturėjo specialybės. Po karo visam laikui pasiliko Vokietijoje ir, apsigyvenęs Štutgarte, įsteigė privačių inžinerinių objektų projektavimo įstaigą, kurioje dirbo su sūnumi Sauliumi. 1976 m. M. Baublys išėjo į pensiją.
 
                                                 Parengė G. Pietarienė
 
Literatūra:
Sigitas Saladžinskas. M. Baublys – pirmojo lietuviško braižybos vadovėlio autorius. Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Technikos mokslų raida Lietuvoje. Mokslo istorikų konferencijos, įvykusios Vilniuje 1998-05-07, pranešimai.-Vilnius: Technika, 1998.
Kauno technologijos universiteto Inžinerinės grafikos katedrai 60 metų. – Kaunas: Technologija, 2000.
Syndicate content
© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC