Personalijos

BARZDŽIUKIENĖ Leonarda,

Gimimo data: 
1930-08-03

docentė, ilgametė Lietuvių kalbos katedros vedėja. Mirė 2007-08-04.

Plačiau: 

 Leonora Dominika BARZDŽIUKIENĖ (1930-08-03 Ratautai, Veprių valsč., Ukmergė  - 2007-08-04 Kaunas) pedagogė, kalbininkė, daktarė, docentė.

Mokėsi Ukmergės mergaičių gimnazijoje, Ukmergės mokytojų seminarijoje. Studijavo Vilniaus pedagogoniame institute. 1949-1951 m. dirbo Ukmergės mergaičių gimnazijoje, 1952-1953 m. - Čekiškės (Kauno r.) vidurinėje mokykloje. 1954-1970 m. - Šiaulių viešojoje bibliotekoje, 1970-1999 m. Kauno politechnikos institute (nuo 1981 m. docentė). 1980 m. apgynė daktaro disertaciją ,,Techninių specialybių studentų požiūris į grožinę litaratūrą ir pedagoginės jo formavimo prielaidos". Nuo 1990 m. Lietuvių kalbos katedros įkūrimo iki 1995 m. pabaigos vadovavo katedrai, vėliau dar penkerius metus dirbo docente. Nuo pat Lietuvių kalbos katedros įkūrimo pradžios L. Barzdžiukienės suburtas aktyvus kolektyvas planingai ėmėsi organizuoti lietuvių kalbos kultūros dėstymą. 1992 m. išleido ,,Praktinį lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos mokymo kursą" (su kitais), 1994 m. - ,,Kalbininkų  patarimus technikos specialybių studentams" (su kitais) . 1999 m. išleido monografiją ,,Būsimasis inžinierius ir humanitarinė kultūra" (372 p.), kitus leidinius. Paskelbė per 80 straipsnių įvairiuose moksliniuose leidiniuose. Vadovavo daugeliui KTU mokslinių temų, kuriose buvo gvildenamos kalbos kultūros dėstymas įvairiais aspektais.

                                                                  Parengė   A. Paulauskienė

 

BASKUTIS Petras,

Gimimo data: 
1905-06-05

docentas, technikos mokslų daktaras, Elektros mašinų katedros įkūrėjas ir ilgametis vedėjas, KPI prorektorius mokslo reikalams (1951-1956). Mirė 1974-08-09.

BAUBLYS Mikalojus,

Gimimo data: 
1907-11-15

docentas, Braižomosios geometrijos ir grafinių darbų katedros pirmasis vedėjas (1940-1944), priverstinis emigrantas. Mirė 1990-08-22.

Plačiau: 

     Mikalojus BAUBLYS (1907-11-15 Telšiai – 1990-08-22   Štutgartas (Vokietija) inžinierius technologas, technikos mokslų daktaras, priverstinis emigrantas.

   1927 m. baigė Aukštesniąją technikos mokyklą Kaune, o 1932 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultetą ir įgijo inžinieriaus technologo specialybę. Būdamas studentu 1927–1931 m. dirbo Kauno amatų mokykloje, artilerijos dirbtuvėse, dėstė mechaniką, braižomąją geometriją, braižybą Ginklavimosi vadybos karininkų ginklininkų kursuose. Vėliau dirbo Technikos fakulteto Pritaikomosios mechanikos katedros jaunesniuoju laborantu ir rašė braižybos vadovėlį. Po universiteto baigimo, įvertinant praktinio darbo patirtį,  rekomenduotas vyresniojo laboranto pareigoms. 1934 m. paskirtas jaunesniuoju asistentu. Tais pačiais metais buvo išleistas pirmasis lietuviškas „Techninės braižybos“ vadovėlis. Didelė vadovėlio paklausa paskatino 1940 m. išleisti antrąją vadovėlio laidą: praplečiama jo apimtis ir labiau pritaikytas Technikos fakulteto studentams, technikams, braižytojams, Autorius brėžiniams apiformini rekomendavo naudoti DIN standartus, atspausdino ir komentavo pirmą lietuvišką braižybos standartą apie popieriaus formatų normas. Universiteto Technologijos fakultete 1940-1941 mokslo metais įkūrus Braižomosios geometrijos ir grafinių darbų katedrą,  buvo pirmasis šios katedros vedėjas, kurio pareigas ėjo iki 1944 m.

Dirbdamas Technikos fakultete M. Baublys buvo Šaulių sąjungos narys, redagavo žurnalą „Radijo mėgėjas“, moksliniais tikslais lankėsi automobilių ir variklių parodoje ir gamyklose užsienyje.. 1942 m. M. Baublys apgynė daktaro disertaciją „Impulsinio režimo reikšmė automobilio kuro sunaudojimui“.
Baigiantis Atrajam pasauliniam karui M. Baublys pasitraukė į Vakarų Vokietiją. Jo pastangomis buvo suorganizuoti universitetinio lygio technikos kursai pabėgėliams iš Lietuvos, kurie neturėjo specialybės. Po karo visam laikui pasiliko Vokietijoje ir, apsigyvenęs Štutgarte, įsteigė privačių inžinerinių objektų projektavimo įstaigą, kurioje dirbo su sūnumi Sauliumi. 1976 m. M. Baublys išėjo į pensiją.
 
                                                 Parengė G. Pietarienė
 
Literatūra:
Sigitas Saladžinskas. M. Baublys – pirmojo lietuviško braižybos vadovėlio autorius. Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Technikos mokslų raida Lietuvoje. Mokslo istorikų konferencijos, įvykusios Vilniuje 1998-05-07, pranešimai.-Vilnius: Technika, 1998.
Kauno technologijos universiteto Inžinerinės grafikos katedrai 60 metų. – Kaunas: Technologija, 2000.

BAUŠYS Jeronimas,

Gimimo data: 
1929-10-01

profesorius, technikos mokslų habilituotas daktaras, Valstybinės premijos laureatas, ilgametis Medžiagų atsparumo katedros vedėjas (1968-1992). Mirė 1998-06-28.

BERNATONIENĖ-STALIORAITYTĖ Leonarda,

Gimimo data: 
1924-01-17

docentė, chemijos mokslų daktarė, Neorganinės chemijos katedros vedėja (1964-1969), KPI parengiamojo skyriaus vedėja (1969-1987). Mirė 2001-01-22

Plačiau: 

 Leonarda STALIORAITYTĖ-BERNATONIENĖ (1924-01-17 Šunskai, Marijampolės apskr. – 2001-01-22 Kaunas), inžinierė, gamtos mokslų daktarė. docentė.
   1935 m. baigusi Šunskų pradžios mokyklą, kartu su tėvais persikėlė į Kauną ir įstojo į Kauno „Saulės” gimnazijos antrą klasę. 1941 m. su pagyrimu ją (sovietiniais metais–VIII vidurinę mokyklą) baigė. 1942–1942 m.m. mokytojavo Graužų (Girkalnio valsč., Raseinių apskr.) pradžios mokykloje. 1942 m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Technologijos fakulteto Chemijos skyrių, kurį 1947 m. baigė ir įgijo cheminės technologijos inžinieriaus chemiko technologo kvalifikaciją. Studijuodama dirbo laborante Fizikos katedroje (1944-1945), vyr. laborante Neorganinės chemijos katedroje (1946-1947). Universiteto techniškųjų fakultetų Studentų sąjungos komiteto pirmininkė (1946-1947). Dėstė chemiją kauno V vidurinėje mokykloje (1946-1948), Universiteto darbininkų paruošimo skyriuje (1947-1949). 1947 m. buvo paskirta Technologijos fakulteto Neorganinės chemijos katedros asistente, 1951 m. - vyr. dėstytoja. Vadovaujant prof. A. Purėnui ir prof. J. Venskevičiui parengė ir 1956 m. apgynė mokslų kandidato (1993 m. nostrifikuotą daktaro, gamtos mokslai) disertaciją „Gamybos būdų ir išorinių faktorių įtaka riebalų išsilaikymui”. 1959 m. jai suteiktas docentės mokslinis vardas, 1964 m. išrinkta Neorganinės chemijos katedros vedėja ir šias pareigas ėjo iki 1969 m. Vėliau dirbo Neorganinės chemijos katedros docente, Kauno politechnikos instituto (KPI) parengiamojo skyriaus vedėja (1972–1985). Išėjusi į pensiją (1987 m.) dar periodiškai dirbo docente 1988, 1989, 1994 m.
   L. Bernatonienė tęsė molslinius tyrimus riebalų chemijosv srityje, 1960 m. pradėjo sintetinti ir tyrinėti kai kuriuos seleno, telūro politioninių rūgščių ir telūro-arseno junginius. Būdama Neorganinės chemijos katedros vedėja, rūpinosi bendradarbių moksline kvalifikacija, vadovavo disertantų disertaciniams darbams. Mokslinių tyrimų rezultatai publikuoti daugiau kaip 30 straipsnių.
   Studentams ji skaitė paskaitas, vedė analizinės ir neorganinės chemijos  laboratorinius darbus ir daug prisidėjo organizuojant analizinės chemijos laboratorijas. Su bendradarbiais parengė ir redagavo 13 neorganinės ir analizinės chemijos mokomųjų knygų, išvertė (ir išleido) 2 vadovėlius: S. Šapiro, M. Šapiro „Analizinė chemija” ir V. Potapovas, S. Tatarinčik „Organinė chemija”.

                                                Parengė: E. Grinienė ir E. Rinkevičienė

Literatūra: Dalia Bernatonytė  Docentė Leonarda Bernatonienė

Syndicate content
© Kauno Technologijos Universitetas. Sukurta KTU EMTC